Interviu su „Fortune“ vyriausiąja redaktore Alyson Shontell podkaste „Titans and Disruptors of Industry“ V.Khosla sakė, kad DI galės atlikti 80 proc. visų darbų – nuo gydytojų iki radiologų, nuo buhalterių iki pardavėjų. Šis masinis AI pakeitimas iš esmės sumažintų darbo sąnaudas iki nulio, taip pat padarytų prekes ir paslaugas daug pigesnes.
Galiausiai, pasak V.Khosla, jauniausia šiandienos karta neturės įgyti aukštojo išsilavinimo, kad rastų darbą, arba netgi visai nereikės ieškoti darbo.
V.Khosla anksti investavo į DI, o jo rizikos kapitalo įmonė „Khosla Ventures“ buvo viena iš pirmųjų „OpenAI“ institucinių investuotojų 2019 m.„Mažai tikėtina, kad šiandien penkiametis vaikas ieškos darbo“, – sakė jis.
„Poreikis dirbti išnyks. Žmonės ir toliau dirbs tai, ką nori dirbti, o ne todėl, kad jiems reikia dirbti“, – pridūrė V.Khosla.
„Kas atsitiks, kai visa darbo jėga bus nemokama?“ – klausė V.Khosla, pridurdamas, kad 15 trilijonų JAV dolerių BVP iš esmės „dingtų“.
V.Khoslos manymu, BVP taps mažiau reikšmingu ekonomikos sėkmės matu. Nors smarkiai sumažėjęs užimtumas atspindėtų defliacinę ekonomiką, tai nebūtų tokia bloga naujiena, teigė jis.
Pigi automatizuota darbo jėga, iš dalies dėl milijardo dvikojų robotų, kurie, jo manymu, pasirodys per ateinantį dešimtmetį, sumažintų gamybos sąnaudas, o tai reiškia, kad prekės ir paslaugos taptų daug pigesnės ir reikalautų daug mažiau išlaidų – tai gera žinia hipotetiškai didelei gyventojų daliai, kuri nebedirba.
„Prekių ir paslaugų gausa bus labai didelė. Kainos bus labai žemos. Taigi manau, kad iki 2040 m. už 30 000 dolerių, o gal net už 10 000 dolerių bus galima nusipirkti daug daugiau nei šiandien už 100 000 dolerių pajamas. Taigi pajamų lygis, kurio reikės defliacinėje ekonomikoje, bus labai skirtingas“, – tęsė jis.
