Pagrindiniai įtariamieji dėl įsilaužimo į „Binance“ – „elitiniai“ Šiaurės Korėjos programišiai

„TRM Labs“ ir „Chainalysis“ kaip pagrindinę įtariamąją „su dideliu užtikrintumu“ įvardijo Šiaurės Korėjos programišių grupuotę „Lazarus“, dar žinomą kaip „TraderTraitor“.

Šis incidentas – naujausias iš daugelio, siejamų su viena skurdžiausių pasaulio valstybių, kurioje prieiga prie interneto yra itin griežtai ribojama.

Ekspertai kaltina Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno režimą kibernetiniais nusikaltimais finansuojant valstybės veiklą. Pchenjanas tokius kaltinimus jau seniai neigia.

Nors 2014 metais įvykdytas garsiausias su Šiaurės Korėja siejamas kibernetinis išpuolis nebuvo finansinis, jis sulaukė didžiulio atgarsio visame pasaulyje. Tuomet taikiniu tapo kino studija „Sony Pictures“, sukūrusi Holivudo filmą „The Interview“, kurio siužete vaizduojamas planas nužudyti Kim Jong Uną.

Per kibernetinę ataką buvo paviešinta tūkstančiai nepatogių elektroninių laiškų, kuriais tarpusavyje keitėsi aukščiausi studijos vadovai.

Praėjusiais metais JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) pareiškė, kad Šiaurės Korėja atsakinga ir už 1,5 mlrd. JAV dolerių vagystę iš kriptovaliutų biržos „Bybit“.

Po šio incidento FTB skelbė, kad „TraderTraitor“ greitai ėmėsi plauti ir išskaidyti pavogtą turtą, konvertuodama jį į bitkoinus bei kitą skaitmeninį turtą. Galutinis tikslas – pavogtas lėšas paversti įprastais pinigais.

Pranešama, kad Šiaurės Korėja savo kibernetinius pajėgumus vysto sistemingai. Perspektyviausi studentai atrenkami universitetuose ir nukreipiami į programišių grupes, kurias prižiūri šalies žvalgybos tarnybos.

Didelė dalis šių programišių veiklos orientuota būtent į finansinės naudos gavimą.

Šiaurės Korėjos programišiai taip pat įtariami 2022 metais pavogę 620 mln. JAV dolerių vertės kriptovaliutų.

Per naujausią išpuolį Šiaurės Korėjos agentai kaltinami pasinaudoję specialiais prieigos įgaliojimais, leidusiais pakeisti prie interneto prijungtos „Binance“ karštosios piniginės veikimą taip, kad lėšos automatiškai būtų pervedamos užpuolikui.

Ekspertai pažymi, kad dirbtinio intelekto plėtra kibernetiniams nusikaltėliams suteikė ir naujų būdų vykdyti atakas – automatizuojant įvairius procesus ir naudojant kitas technologijas.

Neatmetama, kad dirbtinis intelektas galėjo būti panaudotas ir siekiant įsibrauti į „Binance“ sistemas.

Kaip pažymėjo „Chainalysis“, programišai pavogtoms lėšoms plauti naudojo metodus, „kokių anksčiau nebuvome matę“.