Į nustatytą oro uosto bepiločių orlaivių kontrolės zoną, kurioje draudžiami su atitinkamomis tarnybomis nesuderinti bepiločių orlaivių skrydžiai, patenka ne tik Palangos oro uostas ir jo prieigos, tačiau ir greta esančios apgyvendintos teritorijos, kaip Kunigiškiai, šiaurinė Palangos dalis, taip pat teritorijos į Šiaurę nuo Palangos oro uosto link Šventosios.
Pabrėžtina, kad į šią zoną patenka ir atitinkama pajūrio (paplūdimio) dalis. Bepiločiams orlaiviams draudžiamos skraidyti zonos suformuotos atsižvelgiant į orlaivių kilimo ir tūpimo trajektorijas įvairiose altitudėse siekiant užtikrinti aukščiausią aviacijos saugos lygį. Šiemet oro uosto orlaivių kontrolės zonoje jau užfiksuoti 37 neleistini bepiločių orlaivių skrydžiai.
Tikslias zonos ribas galima pasitikrinti čia.
„Bepiločiai orlaiviai kelia naujos kartos grėsmę aviacijos saugai ir saugumui. Siekiant išlaikyti aukščiausius aviacijos saugumo standartus oro uostui aptarnaujant rekordinius keleivių srautus, įdiegėme naujausios kartos dronų aptikimo sistemą, kuri leidžia itin tiksliai nustatyti neleistiną veiklą.
Raginame Palangos gyventojus bei svečius pajūriu mėgautis savo akimis, o pamačius droną – pranešti telefonu numeriu 112. Aviacijos sauga – mūsų visų bendras interesas, tačiau įspėjame – pažeidėjai bus nustatyti, o neleistina veikla užtrauks atsakomybę“, – teigia Vidas Kšanas, Lietuvos oro uostų Saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktorius.
„Dronų naudotojai vis dar neįvertina rizikų ir teisinių reikalavimų. Mūsų reagavimas yra operatyvus ir principingas, ypač oro uostų bei kitų strateginių objektų prieigose. Primename – neapdairus skrydis gali sukelti rimtas pasekmes oro eismo saugai,“ – teigia Viešojo saugumo tarnybos vadas generolas Viktoras Grabauskas.
Dronų aptikimo sistema – itin pažangi ir tiksli
Sistema antenų pagalbą stebi oro erdvę ir aptinka radijo signalų sklaidą. Aerodromo ir jo apsaugos zonų ribose stebėsena vykdoma ištisą parą visus metus. Naujosios sistemos techninės galimybės leidžia nustatyti bepiločio orlaivio buvimo vietą, judėjimo kryptį, aukštį, laiką bei kitus identifikacinius parametrus, taip pat – drono valdytojo geografinę lokacija. Vystant naująją sistemą yra nustatyti reagavimo algoritmai sąveikoje su aviacijos saugumo partneriais – Viešojo saugumo tarnyba (VST) bei vietos Policija. Siekiant užtikrinti oro erdvės saugumą bei skrydžių saugą, kartu su „Oro Navigacija“ yra priimami sprendimai dėl galimo orlaivių eismo stabdymo, o pažeidėjui aptikti yra siunčiamos VST pajėgos.
Visais atvejais, kai vyksta nesankcionuotas (neautorizuotas) bepiločio orlaivio skrydis draudžiamojoje zonoje, dronų detekcijos sistema „Dronų radaras“ apie tai praneša Palangos oro uosto aviacijos saugumo vadovui, Viešojo saugumo tarnybos pajėgų, saugančių šį svarbų valstybės objektą, vadovui, Klaipėdos apskrities policijos budėtojams bei Viešojo saugumo tarnybos Jungtinio operacijų centro vyresniajam pareigūnui.
Gavus sistemos pranešimą, nedelsiant į Palangos oro uosto draudžiamosios zonos pažeidimą reaguoja Viešojo saugumo tarnybos ir policijos ekipažai, o reagavimo sąveiką tarp į pažeidimus reaguojančių pajėgų užtikrina ir koordinuoja Viešojo saugumo tarnybos Jungtinis operacijų centras.
Pažeidėjams – ženklios baudos
Sulaikyto pažeidėjo atžvilgiu administracinę teiseną vykdo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Nuo sistemos aktyvavimo už bepiločių orlaivių pilotavimą Palangos oro uosto draudžiamojoje zonoje be leidimo Viešojo saugumo tarnyba administracinėn atsakomybėn patraukė jau 5 asmenis.
Atkreiptinas dėmesys, kad bepiločių orlaivių pilotavimas draudžiamose zonose be leidimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 393 str. 4 d., užtraukia baudą nuo 400 iki 800 eurų ir gali būti skiriamas bepiločio orlaivio konfiskavimas. Pakartotinai padarius tokį pažeidimą grėstų bauda nuo 800 iki 1200 eurų su privalomu bepiločio orlaivio konfiskavimu.
Saugus drono valdymas – visų bendra atsakomybė
Viešojo saugumo tarnyba bei Lietuvos oro uostai primena, kad prieš naudojant bepilotį orlaivį (droną) privaloma įsitikinti, ar vieta, kurioje esama, nepatenka į draudžiamą teritoriją ir reikalingas išankstinis tos teritorijos juridinio asmens sutikimas. Tai galima pasitikrinti čia.
Jei bepilotis orlaivis turi kamerą, naudotojas privalo įgyti pažymėjimą Transporto kompetencijų agentūroje.
Pabrėžtina, kad bepiločių orlaivių gamintojai neprisiima atsakomybės dėl automatinių perspėjimų ir neteisėto naudojimo ir visa atsakomybė su pasekmėmis tenka drono valdytojui️.
Atsakomybė už dronų naudojimo tvarkos taisyklių pažeidimus numatyta LR Administracinių nusižengimo kodekso 393 str.
Daugiau informacijos apie Dronų naudojimo reikalavimus čia.
Apie bepiločių orlaivių (dronų) neskraidymo zoną informuoja ant Palangos oro uosto perimetro tvoros esantys įspėjamieji ženklai. Įdiegus naujausią aptikimo sistemą, bus vykdoma gyventojų bei miesto svečių informavimo kampanija siekiant edukuoti apie kylančias grėsmes, neskraidymo zonos ribas, taip pat taisyklių pažeidėjams gresiančias baudas.
Primenama, kad visa informacija siekiantiems teisėtai ir saugiai valdyti bepilotį orlaivį (droną) greta Lietuvos oro uostų yra pateikiama čia.
Palangos oro uostas rekordiniais 2025 metais aptarnavo beveik 448,4 tūkst. keleivių – 18,7 proc. daugiau nei 2024 m. Rekordus Palangos oro uostas fiksuoja ir 2026 pradžioje – keleivių skaičius augo ir sausį, ir vasarį.
