Škotų-australų kilmės astronomo Roberto McNaughto šių metų sausio 3 dieną atrasta „Saiding Springo“ kometa prie Marso pavojingai priartės kitų metų spalio 19 dieną. Kometą jis pastebėjo naudodamasis pusės metro skersmens teleskopu „Uppsala Schmidt Telescope“, esančiu Siding Springo observatorijoje (Naujasis Pietų Velsas, Australija). Kai klajūnė buvo pastebėta, ji nuo Saulės buvo nutolusi per 1,07 mlrd. kilometrų.
Paraboline trajektorija skriejanti kometa prie Saulės artėja pirmą sykį. Manoma, kad arčiausiai Saulės ji turėtų atsidurti 2014 m. spalio 25 d. Tada ją nuo žvaigždės skirs maždaug 209 mln. km. Žinoma, jei iki to momento kometa sėkmingai prasilenks su Marsu.
O prasilenkimas numatomas 2014 m. spalio 19 dieną. Kometa, kurios branduolio skersmuo gali būti nuo 8 iki 50 km, turėtų praskrieti labai arti Marso. Anksčiau skelbta, kad šis atstumas turėtų būti apie 105 tūkst. km.
Kadangi kometa stebima tik kiek daugiau nei porą mėnesių ir šiuo metu skrieja atokiai nuo Žemės, pirminiai jos orbitos skaičiavimai gali būti netikslūs ir egzistuoja gana reali kometos susidūrimo su Marsu tikimybė. Tikslesnių prognozių astronomai tikisi pateikti artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais.
Praėjusį trečiadienį autoritetingo rusų astronomo Leonido Jelenino iš Keldyšo Taikomosios matematikos instituto atlikto stebėjimo rezultatai byloja, kad spalio 19 d. „Saiding Springo“ kometa gali praskrieti arčiau Marso nei prognozuota anksčiau – dangaus kūnų centrus gali skirti ne daugiau nei 41,3 tūkst. km. Atsižvelgiant į tai, kad šie skaičiavimai dėl jau minėtų priežasčių (atstumo bei pernelyg trumpo stebėjimo laiko trukmės) dar nėra tikslūs, tenka pripažinti, kad kometos susidūrimo su Marsu tikimybė išaugo.
„2014 metų spalio 19 dieną „Saiding Springo“ kometa stebint iš Marso gali pasiekti net -8 ar -8,5 ryškį! – susižavėjimo neslepia L. Jeleninas. – Visai įmanoma, kad zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ galės mums atsiųsti aukštos kokybės fotografijų su užfiksuota kometa.“
Jei tikslesni orbitos skaičiavimai artimiausioje ateityje prognozuotų kometos susidūrimą su planeta, 56 km/s greičiu skriejanti atklydėlė į Marsą blokštųsi su 20 mlrd. megatonų galios sprogimu, po kurio Raudonosios planetos paviršiuje liktų žiojėti apie 500 km skersmens krateris.
Ko gero, daugelis astronomijos mėgėjų pamena 1994-ųjų liepą į Jupiterį smogusios Šumakerio-Levio kometos katastrofą, po kurios randai Jupiterio atmosferoje neišnyko daugybę mėnesių.
Įvyks „Saiding Springo“ kometos susidūrimas su Marsu ar neįvyks, iki kitų metų spalio 19 dienos lieka mažiau nei 20 mėnesių.
Neįtikėtina, tačiau tai bus antras pavojingas kometos priartėjimas prie Marso vos per vienerius metus. Mat dar šiemet santykinai netoli Marso praskries Žemėje taip laukiama kometa „ISON“. Šių metų spalio 1 dieną šiuos du dangaus kūnus skirs 10,5 mln. km atstumas.
