15min be reklamos
Publikuota 2022 11 15, 12:19

Per 50 metų bičių gyvenimo trukmė sumažėjo perpus

Statistika atskleidė liūdnus rezultatus – per pastaruosius 50 metų suaugusių bičių gyvenimo trukmė sutrumpėjo beveik 50 proc.
Kamanė
Kamanė / 123RF.com nuotr.

Europos bičių raudonojoje knygoje nurodoma, kad beveik vienai iš dešimties laukinių bičių rūšių gresia išnykimas, rašo „Science Alert“.

Mūsų ateitis susijusi su bitėmis. Be bičių ir kitų apdulkintojų negalėtume užauginti daugumos kultūrų, nuo kurių priklauso maisto produktai.

Šis tyrimas gali padėti paaiškinti, kodėl per pastaruosius kelis dešimtmečius visame pasaulyje miršta daugybė bičių. Ypač daug bičių žuvo JAV 2006-2007 m. žiemą – tuo metu kai kurie komerciniai bitininkai neteko 90 proc. savo bičių šeimų.

Nepaaiškinamai didelis bičių šeimų žuvimo lygis taip pat buvo užregistruotas Kanadoje, Australijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir Lenkijoje. Šaltą 2012-2013 m. žiemą Jungtinėje Karalystėje žuvo 29 proc. bičių šeimų.

50 metų duomenys

Autoriai Anthony Nearmanas ir Dennisas van Engelsdorpas iš Merilendo universiteto, pasitelkę matematinį modeliavimą, įrodė, kad mažesnė bičių gyvenimo trukmė gali lemti masinę bičių šeimų žūtį.

tyrimo duomenimis, nuo 1969 m. medunešių bičių gyvenimo trukmė JAV sumažėjo nuo vidutinių 34 dienų iki vos 18 dienų.

Autoriai tyrė iš avilių išimtas ir narveliuose laikomas bites darbininkes, o ne laukines bites, todėl tai galėjo turėti įtakos jų rezultatams. Tačiau jei taip nėra, vadinasi, vyksta kažkas tikrai keliančio nerimą.

Autoriai mano, kad šiuolaikinės bitės gali dažniau sirgti tokiomis ligomis, kaip deformuotų sparnų virusas, kuris nuo jo atradimo prieš 40 metų tapo labiau paplitęs dėl jo pernešėjo – erkės – išplitimo visame pasaulyje.

Šiuolaikines bites taip pat gali susilpninti naujos kartos pesticidai, kurių prieš 50 metų nebuvo, rašo „Science Alert“.

Dažnai žiedadulkės, kuriomis bitės maitina savo lervutes, yra užterštos pesticidais. Tai gali dar labiau pabloginti padėtį, nes bitės, veikiamos mažomis labai toksiškos pesticidų grupės dozėmis, yra mažiau atsparios ligoms.

Kitas autorių siūlomas paaiškinimas yra tas, kad galėjo pasikeisti bičių genai. Medų nešančių bičių gyvenimo trukmė susijusi su jų genais. Dirbtinė (bitininkų) arba natūrali atranka gali būti palanki trumpiau gyvenančioms bitėms.

Mokslininkai pastebi, kad tai vyksta ir kitose rūšyse. Pavyzdžiui, menkės dabar subręsta anksčiau ir būdamos mažesnio dydžio, nes dėl pernelyg intensyvios žvejybos žuvys retai išgyvena pakankamai ilgai, kad užaugtų didelės.

Kiekvieno problema

Bitės jau dabar susiduria su daugybe problemų dėl savo išlikimo. Atskirame Bristolio universiteto tyrime, paskelbtame 2022 m. lapkritį, nustatyta, kad trąšos keičia augalų elektrinį lauką, o tai keičia būdą, kuriuo bitės jaučia gėles. Pokyčiai atbaido jas nuo gėlių lankymo.

Nyksta ir bičių buveinės. Nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio intensyvėjant ūkininkavimui Jungtinėje Karalystėje išnyko 97 proc. laukinių gėlių pievų.

Šis naujas tyrimas kelia daugiau klausimų nei atsakymų (kaip paprastai būna moksle). Duomenys pagrįsti narveliuose laikomų bičių darbininkių grupėmis. Šis metodas dažnai naudojamas tiriant stresą sukeliančių veiksnių (pvz., pesticidų) poveikį bitėms.

123RF.com nuotr./Bitė renka medų
123RF.com nuotr./Bitė renka medų

Atlikdami tokio pobūdžio eksperimentus mokslininkai paprastai tuo pačiu metu ir tokiomis pačiomis sąlygomis sudaro kontrolines grupes.

Jie negali garantuoti, kad laboratorijos sąlygos nuo 1969 m. išliko tokios pačios. Galbūt senesniuose tyrimuose buvo linkstama naudoti medinius narvus, o šiuolaikiniuose – plastikinius. Narvų dydžiai galėjo tapti mažesni arba didesni. Oro srautas šiuolaikiniuose inkubatoriuose dabar gali būti greitesnis arba lėtesnis.

Į tokias detales retai kada atkreipiamas dėmesys. Bet kas, kas pasikeitė per pastaruosius 50 metų, gali paaiškinti, kodėl sutrumpėjo gyvenimo trukmė.

Mokslininkams nebus lengva išsiaiškinti tyrimo rezultatus. Tačiau jei pavyktų rasti istorinių duomenų apie laukinių bičių ilgaamžiškumą ankstesniais dešimtmečiais, galėtume juos palyginti su šiandieniniais matavimais.

Tai padėtų mokslininkams atmesti galimybę, kad tyrimo rezultatams įtakos turėjo laboratorinės sąlygos.

Trumpesnė bičių gyvenimo trukmė reiškia mažesnį apdulkinimą. Bitės ir kiti apdulkinantys vabzdžiai yra būtini, kad 75 proc. pasaulyje auginamų kultūrų gautų gerą derlių. Jos taip pat apdulkina apie 80 proc. visų laukinių augalų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką