Kolonija rasta Graikijos ir Albanijos pasienyje, Vromonerio kanjone, atkarpoje, vadinamoje Sieros urvu.
Voratinklis užima apie 106 kvadratinius metrus – tai maždaug pusė teniso korto dydžio – ir, tyrėjų skaičiavimais, jame gali gyventi iki 111 tūkst. vorų.
Neįprasta vieta ir dar neįprastesnis sambūvis
Voratinklis yra maždaug 50 metrų nuo olos įėjimo, siaurame, žemomis lubomis praėjime, kuriame vyrauja nuolatinė tamsa. Jį sudaro daugybė susijungusių piltuvo formos tinklų, sudarančių tankią, daugiasluoksnę struktūrą.
Mokslininkai nustatė, kad koloniją sukūrė dvi skirtingos vorų rūšys. Paprastai tokie vorai kartu gyvena retai, o natūraliomis sąlygomis viena rūšis netgi medžioja kitą. Vis dėlto oloje jie, regis, rado būdą sugyventi.
Tyrėjų manymu, tam įtakos turi prastas apšvietimas – tamsoje vorų regėjimas silpnesnis, todėl jie rečiau puola vieni kitus. Be to, maisto čia pakanka visiems.
Kuo minta milžiniška kolonija
Vorai minta dideliais kiekais smulkių nekandančių mašalų, kurių šioje vietoje neįprastai daug. Šie vabzdžiai savo ruožtu minta bakterijomis, kurios klesti dėl per olą tekančio sieros turtingo vandens iš natūralaus šaltinio.
Toks savitas mitybos tinklas leidžia palaikyti itin gausią vorų populiaciją uždaroje erdvėje.
-
Į namus užklydę dideli vorai šiurpina estus: kaip elgtis tokį radus namuose?
-
Blizgančių girliandų istorija: kuo čia dėti gyviai, kurių dažnas bijo?
-
Vorai Marse? Tyrėjai paaiškino, ką iš tiesų matome nuotraukose
-
Vorai spendžia spąstus siekdami privilioti grobį – išnaudoja jonvabalių skleidžiamą šviesą
Prisitaikę prie gyvenimo po žeme
Atlikus vorų DNR tyrimus paaiškėjo, kad šios kolonijos gyventojai genetiškai skiriasi nuo savo giminaičių, gyvenančių olos išorėje. Tai rodo, kad vorai ilgą laiką gyveno izoliuoti ir prisitaikė prie požeminės aplinkos.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad dėl specifinės, sieros turtingos mitybos vorų virškinimo sistema tapo paprastesnė nei jų paviršiuje gyvenančių giminaičių.
Kaip buvo aptiktas voratinklis
Milžinišką vorų koloniją 2022 metais pirmą kartą pastebėjo Čekijos speleologijos draugijos nariai, tyrinėję šį regioną. Vėliau, 2024-aisiais, mokslininkų komanda išsamiau ištyrė olą.
Vorų skaičius buvo įvertintas suskaičiavus voratinklio piltuvėlius, o dalis vorų paimta išsamesniems laboratoriniams tyrimams.
Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Subterranean Biology“.
