Žmonija meistriškai kuria naujus daiktus, tačiau mums prastai sekasi rasti protingų būdų, kaip jais atsikratyti. Puikus to pavyzdys – 1950–1990 metais į Atlanto vandenyną išversta 200 000 statinių su radioaktyviosiomis atliekomis.
Praeities klaidos
Anksčiau vyravo nuomonė, kad mažo aktyvumo radioaktyviąsias atliekas laidoti vandenyno gelmėse yra puikus sprendimas. Buvo vadovaujamasi teorija, jog statinėse jos išbus pakankamai ilgai, kad prarastų savo kenksmingumą.
Visgi iki 1975 m. galima žala vandenynui sukėlė tokį didelį susirūpinimą, kad siekiant apsaugoti jūrų aplinką buvo priimta Londono konvencija. Ji apribojo radioaktyviųjų medžiagų laidojimą vandenynuose, o galiausiai ši praktika buvo visiškai uždrausta.
Vienintelė problema – iki tol teršimas jau vyko dešimtmečius.
Siekdami įvertinti šių veiksmų poveikį, mokslininkai nuolat grįžta į šiaurės rytų Atlanto vietas stebėti statinių būklės ir aplinkos pokyčių. Šių metų gegužę projekto „Nodssum“ komanda, kuriai vadovavo Prancūzijos nacionalinis mokslinių tyrimų centras, išsiruošė tirti, ar palaidotos statinės su radioaktyviosiomis atliekomis daro įtaką giliavandenėms ekosistemoms ir kaip tai pasireiškia.
Laive „Pourquoi Pas?“ dirbo apie 30 mokslininkų. Jie Prancūzijos vandenynų tyrimų laivynui priklausančiu pilotuojamu giliavandeniu aparatu „Nautile“ leidosi į didesnį nei 4 700 metrų gylį.
Statinės nyksta
Šiuo metu statinių būklė yra kritinė – jos smarkiai apirusios. Kai kurios jau yra tiek pažeistos, kad jų turinys ištekėjo į aplinkinius vandenis.
Gera žinia ta, kad vietoje atlikti matavimai rodo, jog bendras radiacijos lygis išlieka žemas, nors jis vis tiek viršija natūralų vandenyno foną. Iš esmės tarša fiksuojama, tačiau kol kas tai nėra kritinio masto ekologinė nelaimė.
Dėl žemo spinduliuotės lygio tyrėjų komandos paimtus mėginius galėjo tvarkyti be ypatingų apsaugos priemonių. Vandens, nuosėdų ir gyvųjų organizmų pavyzdžiai bus gabenami į laboratorijas tolimesniems tyrimams, siekiant išsiaiškinti, kaip radiacija veikia aplinką ir jos gyventojus.
Nuotraukose matyti, kad ant statinių jau pradėjo kurtis kai kurie gyvūnai. Tai priminimas, jog gamta, ieškodama sau naujų namų, šiukšlių sąvokos neatpažįsta.
