Sekite 15min Google
Telefoniniai ir SMS sukčiai nuolat ieško naujų būdų išvilioti gyventojų pinigus – siunčia netikras bankų, valstybės institucijų ar kurjerių žinutes, kuriose ragina spausti nuorodas ir pateikti asmeninius duomenis. Advokatas Mindaugas Urbonas, savo darbe susiduriantis su tokių sukčiavimų aukomis, nusprendė problemą spręsti technologijomis ir sukūrė nemokamą programėlę „SOS Trust SMS“.
Idėja kilo iš advokato praktikos
M.Urbonas pasakojo, kad mintis sukurti tokią programėlę kilo tiesiogiai iš jo profesinės patirties. Pasak advokato, į jį neretai kreipiasi žmonės, dėl sukčių praradę dideles pinigų sumas ar net viso gyvenimo santaupas. Nors nukentėjusiesiems galima padėti teisinėmis priemonėmis, pinigų susigrąžinimo procesas dažnai būna ilgas, brangus ir emociškai sunkus.
„Pati geriausia pagalba žmogui yra ne laimėta byla, o tokia apsauga, dėl kurios jam apskritai niekada netektų varstyti policijos ar advokatų kontorų durų“, – 15min pasakojo M.Urbonas.
Galutinai imtis idėjos jį paskatino ir asmeninis atvejis. Artimoje advokato aplinkoje vyresnio amžiaus žmogus paspaudė suklastotoje SMS žinutėje pateiktą nuorodą ir suvedė savo duomenis. Didelės finansinės žalos tąkart pavyko išvengti, nes sąskaitoje buvo likę vos keli šimtai eurų. Tuomet, anot M.Urbono, ir kilo mintis sukurti prevencinę priemonę, kuri galėtų suveikti dar prieš žmogui paspaudžiant pavojingą nuorodą.
M.Urbono sukurta programėlė „SOS Trust SMS“ veikia gana paprastu principu. Gavus SMS žinutę, programėlė netikrina jos teksto, o nustato, ar siuntėjas yra telefono adresų knygelėje. Jeigu žinutė gaunama iš nežinomo numerio, paslėpto numerio arba kontaktuose nesančio raidinio siuntėjo, sistema tai įvertina kaip potencialią grėsmę. Tuomet iš anksto pasirinktam artimajam išsiunčiamas SOS pranešimas. Jį gavęs žmogus gali susisiekti su programėlės naudotoju ir perspėti neskubėti spausti nuorodų ar pateikti duomenų.
„Vaikas gauna signalą ir gali paskambinti: „Mama, tau parašė nepažįstamas asmuo – nieko nespausk.“ Nusikaltimas užkardomas dar prieš prasidedant manipuliacijai“, – veikimo principą aiškino kūrėjas.
M.Urbonas pabrėžė, kad kuriant programėlę vienas svarbiausių klausimų buvo privatumas. Jo teigimu, „SOS Trust SMS“ nerenka ir nesaugo SMS žinučių teksto, o patikrina tik siuntėjo identifikatorių – telefono numerį arba pavadinimą. Anot pašnekovo, šis palyginimas atliekamas pačiame vartotojo telefone, o duomenys nėra siunčiami į išorinius serverius.
Kodėl įspėjamas ne pats vartotojas?
Vienas pagrindinių programėlės išskirtinumų – apie galimai pavojingą SMS įspėjamas ne ją gavęs žmogus, o jo pasirinktas artimasis. M.Urbono teigimu, toks sprendimas pasirinktas atsižvelgiant į sukčių naudojamas psichologinio spaudimo priemones. Sukčiai dažnai stengiasi sukelti paniką, ragina veikti nedelsiant ir taip sumažina tikimybę, kad žmogus racionaliai įvertins situaciją.
„Jei programėlė tiesiog išmestų raudoną įspėjimą senjoro ekrane, didelė tikimybė, kad ištiktas streso žmogus jį tiesiog praleistų“, – teigė programėlės kūrėjas. Pasak jo, įspėjimą gavęs šeimos narys situaciją gali įvertinti ramiau, paskambinti artimajam ir sustabdyti jį dar prieš atliekant pavojingus veiksmus.
M.Urbonas pridūrė, kad programėlė sureaguoja ir tais atvejais, kai SMS siuntėjo laukelyje vietoje telefono numerio rodomas institucijos ar įmonės pavadinimas, pavyzdžiui, „VMI“, „Sodra“ ar „Policija“. Anot pašnekovo, jei toks siuntėjo identifikatorius nėra vartotojo kontaktuose, jis taip pat laikomas nežinomu ir artimajam siunčiamas perspėjimas. Būtent tokios žinutės gali būti itin pavojingos, nes vartotojui jos atrodo oficialios.
Programėlės kūrėjas taip pat tikino, kad jo sprendimas skiriasi nuo įprastų šlamšto filtrų. Pastarieji dažnai remiasi anksčiau užfiksuotų nepatikimų numerių sąrašais, tačiau sukčiai gali keisti numerius ar naudoti numerio klastojimo technologijas. „SOS Trust SMS“ konkretaus numerio reputacijos nevertina – jai svarbu, ar siuntėjas yra vartotojo kontaktuose.
Testavimo metu buvo užfiksuota realių įtartinų žinučių, tarp jų – netikrų pranešimų apie VMI permokas, kurjerių siuntas.
Iki viešo programėlės pristatymo ji kelis mėnesius buvo išbandoma uždarame testavimo etape. M.Urbono teigimu, ją naudojo kelios dešimtys žmonių – jo artimieji ir vyresnio amžiaus klientai. Kūrėjas teigė, kad testavimo metu buvo užfiksuota realių įtartinų žinučių, tarp jų – netikrų pranešimų apie VMI permokas, kurjerių siuntas, policijos baudas ir bankų siunčiamas nuorodas.
Pasak jo, kai kuriais atvejais programėlę naudoję senjorai jau ketino paspausti gautas nuorodas, tačiau artimieji spėjo įsikišti. Vis dėlto programėlė pati nenustato, ar konkreti žinutė iš tiesų yra sukčių ataka – ji įspėja apie visus siuntėjus, kurių nėra vartotojo kontaktuose. Tai reiškia, kad signalą gali sukelti ir visiškai teisėta žinutė iš naujo ar iki tol neišsaugoto numerio.
Programavimo ėmėsi pats
Nors M. Urbonas yra advokatas, programėlės kodą jis parašė pats, nesamdydamas programuotojų. Techninius sprendimus kūrėjas teigė aptaręs su keliais savo profesiniame tinkle esančiais kibernetinio saugumo specialistais, tačiau pagrindinę programėlės veikimo strategiją grindė savo patirtimi dirbant su sukčiavimo ir elektroninių nusikaltimų bylomis.
„Ilgametę teisinę ir kriminologinę patirtį tiesiog paverčiau veikiančiu kodu“, – dalijosi M.Urbonas.
Šią programėlę kūrėjas nusprendė platinti nemokamai. Advokato teigimu, mokamas produktas galėtų nepasiekti žmonių, kuriems tokios apsaugos labiausiai reikia.
„Esu įsitikinęs, kad saugumas neturi būti prabanga – ypač kai kalbame apie pažeidžiamiausius visuomenės narius“, – teigė jis.
Kūrėjas sakė šiuo metu ieškantis partnerių tarp bankų, telekomunikacijų ir kitų bendrovių, tačiau ne finansavimo, o pagalbos skleidžiant informaciją apie programėlę.
Šiuo metu „SOS Trust SMS“ skirta telefonams, naudojantiems „Android“ operacinę sistemą.
M.Urbonas aiškino, kad net ir kuriant „Android“ versiją teko prisitaikyti prie skirtingų telefonų gamintojų naudojamų sistemų modifikacijų. Pavyzdžiui, „Samsung“, „Xiaomi“ ar „Google“ telefonuose fone veikiančios programėlės gali būti valdomos skirtingai.
„iPhone“ versijos artimiausiu metu kurti neplanuojama. Pasak kūrėjo, tam trukdo „iOS“ operacinės sistemos apribojimai, neleidžiantys trečiųjų šalių programėlėms tokiu pačiu principu fone stebėti gaunamų žinučių siuntėjų ir automatiškai atlikti reikalingų veiksmų.
Didžiausia klaida – skubėjimas
M.Urbono vertinimu, technologinės priemonės gali papildyti gyventojų švietimą apie sukčiavimą. Vien informacinių kampanijų, jo teigimu, ne visuomet pakanka, nes sukčiai sąmoningai stengiasi sukelti žmogui stresą ir priversti jį veikti neapgalvotai. Būtent skubėjimą advokatas įvardijo kaip vieną dažniausių ir brangiausiai kainuojančių klaidų.
Sukčių žinutėse dažnai rašoma, kad sąskaita netrukus bus užblokuota, reikia skubiai sumokėti už siuntą ar neatidėliojant pateikti duomenis. Tokios formuluotės žmogų verčia sprendimą priimti kuo greičiau.
Kita klaida, anot M.Urbono, – pernelyg didelis pasitikėjimas telefono ekrane matomu siuntėjo pavadinimu.
Todėl gavus nerimą keliančią ar skubėti raginančią žinutę advokatas pataria iš karto neatlikti jokių veiksmų. Pirmiausia reikėtų susisiekti su artimuoju arba pačia institucija, kurios vardu siunčiama žinutė, tačiau jos kontaktus susirasti savarankiškai, o ne naudotis pačioje SMS pateiktais telefono numeriais ar nuorodomis.
„Gavus bet kokią gąsdinančią žinutę, padėkite telefoną ant stalo ir bent penkias minutes nedarykite nieko“, – patarė M.Urbonas.