Tai vadinama skaitmenine netvarka – reiškiniu, kurį mokslininkai tyrinėja jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau apie jį retas vartotojas susimąsto. Programėlių skaičius telefone nuolat auga: vieną atsisiunčiame kelionėje, kitą – dėl prekybos centro nuolaidų kortelės, trečią rekomenduoja draugai. Taip susikaupia dešimtys programėlių, kurių daugelio beveik nenaudojame, bet ir neištriname.
Neraminantys skaičiai
Tyrimai rodo, kad telefoną per dieną į rankas paimame apie 40–60 kartų – dažnai impulsyviai, reaguodami į pranešimus. Kiekvienas toks žvilgtelėjimas atitraukia dėmesį nuo darbo. Kalifornijos universiteto Irvine informatikos profesorės Gloria Mark tyrimai rodo, kad po trikdžio žmogui gali prireikti apie 23 minučių, kol jis vėl visiškai susikoncentruoja į pradinę užduotį.
Jei telefonas per darbo dieną jus pertraukia apie 20 kartų, galima prarasti kelias darbo valandas.
Jei telefonas per darbo dieną jus pertraukia apie 20 kartų – o tai gana realu – teoriškai galima prarasti kelias darbo valandas. Ir ne todėl, kad ilgai naršote telefone, o vien dėl to, kad trumpam į jį pažvelgiate.
Kodėl chaosas kenkia
Netvarkinga aplinka didina stresą ir apsunkina sprendimų priėmimą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad programėlių netvarka telefone neturi didelės reikšmės. Tačiau kai jų labai daug, nuolat tenka atsirinkti – kas svarbu, o kas tik užima vietą.
Kiekvieną kartą, kai renkamės, kurią programėlę atidaryti, kurį pranešimą perskaityti ar ignoruoti, naudojame savo dėmesio ir sprendimų priėmimo resursus. Tai vadinama „kognityvine apkrova“.
Svarbu ir tai, kad dėmesį blaško ne tik aktyvus naršymas. Tyrimai rodo, kad net vien telefono buvimas šalia gali mažinti darbingumą – dalis mūsų dėmesio lieka „pririšta“ prie galimo trikdžio.
Pranešimų diktatūra
Atskiro dėmesio verti programėlių pranešimai. Kiekviena įdiegta programėlė gali tapti kanalu, per kurį kažkas siekia mūsų dėmesio.
Darbo laiškai, žinučių programėlės, socialiniai tinklai, naujienos, orų prognozės, bankų pranešimai ar siuntų sekimas – visos jos nori mūsų dėmesio. Tačiau dėmesys yra ribotas išteklius. Kuo daugiau programėlių siunčia signalus, tuo dažniau mūsų dėmesys suskaidomas į smulkias, viena kitą pertraukiančias reakcijas.
Tyrimai rodo, kad kuo mažiau pranešimų pertraukia darbą, tuo geresni darbo rezultatai ir mažesnė įtampa.
Ar minimalistinis telefonas – utopija?
Visiškai atsisakyti programėlių ar išjungti visus pranešimus būtų radikalus sprendimas. Telefonas šiandien yra galingas įrankis: navigacijos programėlės taupo laiką, bankų programėlės palengvina kasdienius mokėjimus, komunikacijos platformos padeda dirbti ir palaikyti ryšį.
Problema slypi ne programėlėse, kurias sąmoningai naudojame, o tose, kurios telefone atsirado beveik nepastebimai ir nuolat reikalauja dėmesio.
Du telefonai gali turėti tiek pat programėlių, tačiau jų poveikis darbingumui gali būti visiškai skirtingas. Viename dažniausiai naudojamos programėlės tvarkingai išdėstytos pagrindiniame ekrane, o retai reikalingos paslėptos aplankuose ir neturi pranešimų leidimų. Kitame ekranas perpildytas, viskas sumaišyta, o nuolatiniai pranešimai nuolat blaško dėmesį.
Ką galime padaryti?
Pirmiausia verta reguliariai peržiūrėti programėles. Kartą per porą mėnesių peržvelkite visas telefone esančias programėles ir paklauskite savęs: ar per pastarąsias dvi savaites ją naudojau? Jei ne – perkelkite į aplanką. Jei dar po kelių savaičių jos neprireikė, greičiausiai ją galima ištrinti.
Telefonas nepasakys: „šiandien pavogiau dvi jūsų darbo ar gyvenimo valandas“
Antras žingsnis – pranešimų auditas. Telefono nustatymuose peržiūrėkite, kurios programėlės gali siųsti pranešimus. Dažniausiai realiai reikalingi tik 5–10 programėlių pranešimai, tačiau jų leidimus turi gerokai daugiau.
Trečia – ekrano organizavimas. Kasdien naudojamas programėles laikykite pradžios ekrane, rečiau naudojamas – antrame ekrane ar aplankuose. Labai retai naudojamas programėles geriau pašalinti – jei kada nors vėl prireiks, jas galima lengvai atsisiųsti iš naujo.
Chaoso kaina
Skaitmeninė netvarka turi realią, valandomis matuojamą kainą. Tačiau telefonas nepasakys: „šiandien pavogiau dvi jūsų darbo ar gyvenimo valandas“.
Didžiausia problema ta, kad šio laiko praradimo dažniausiai net nepastebime. Skaitmeninė netvarka veikia tyliai – tarsi foninis triukšmas, prie kurio priprantame, nors jis vis tiek vargina.
Bendrovės „Telia“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė atkreipia dėmesį, kad telefonas iš naudingo darbo įrankio tampa produktyvumo trukdžiu tuomet, kai kiekvienas pranešimas ima veikti kaip nuolatinis „kvietimas nukrypti“. Į juos dažniausiai sureaguojame automatiškai – paimame telefoną, patikriname žinutę, o tuomet lengvai įsitraukiame į socialinius tinklus ar kitą pramoginį turinį. Prie to prisideda ir įprotis be aiškios priežasties nuolat tikrinti telefoną. Šie smulkūs, bet dažni dėmesio nukrypimai tyliai mažina darbo efektyvumą. Ne mažiau žalinga ir vadinamoji skaitmeninė netvarka – kai informacijos paieška užtrunka ilgiau nei pats darbas: nepamenama, kur išsaugotas failas, kurioje programėlėje matyta informacija ar tarp daugybės laiškų nepavyksta greitai rasti reikiamo.
Pasak jos, norint, kad telefonas padėtų, o ne blaškytų, svarbu laikytis paprastų tvarkos principų. Situacijos, kai tenka ieškoti „kažkur turėjau“, rodo, kad būtina reguliariai tvarkyti failus, nuotraukas, programėles ir susirašinėjimus. Taip pat svarbus nuoseklumas valdant el. paštą – kai naudojamos kelios paskyros skirtingais būdais (per programėlę ar naršyklę), lengva pasimesti, todėl verta pasirinkti vieną aiškų sprendimą ir jo laikytis.
Norint greitai pagerinti situaciją, pakanka ir pusvalandžio. Pirmiausia rekomenduojama išjungti nereikalingus pranešimus, ypač tuos, kurie neturi tiesioginės reikšmės darbui. Antra, susitvarkyti pagrindinį telefono ekraną – palikti tik svarbiausias programėles, o kitas sugrupuoti ar ištrinti. Trečia, naudoti fokusavimo režimą, leidžiantį tam tikru metu priimti tik svarbiausius pranešimus ir taip sumažinti blaškymąsi dirbant.
