Sekite 15min Google
OSINT analitikas Jembobas (tai slapyvardis – red. past.), stebintis Rusijos oro gynybos sistemas, aplink V.Putino rezidenciją aptiko 50 oro gynybos sistemų „Pancir“, sumontuotų masyvių betoninių priešlėktuvinės gynybos bokštų. Kai kurie iš jų įrengti tiesiog šalia rezidencijos, o kitos sudaro du žiedus aplink ją.
Pirmojo žiedo spindulys siekia apie 20 km, o antrojo – apie 50 km. Be to, kol kas antrasis žiedas atrodo nebaigtas – jis sudaro tik puslankį, nukreiptą į Ukrainą. Todėl neatmetama galimybė, kad artimiausiu metu oro gynybos sistemų „Pancir“ skaičius gali dar padidėti.
Be bokštų taip pat aptiktos trys platformos, skirtos kitoms trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms arba radarams. Be minėtų „Pancir“ sistemų rezidencijai apsaugoti taip pat dislokuotos dvi oro gynybos sistemų S-400 baterijos.
Rezidenciją taip pat saugo galingos elektroninės kovos sistemos, slopinančios SAR technologiją naudojančių palydovų signalus. Be to, jos gali būti net galingesnės už tas, kurios šiuo metu naudojamos Maskvai ar Krymo tiltui ginti.
Taip pat pastebėta, kad Valdajaus miestelyje, netoli pačios rezidencijos, sunkvežimių stovėjimo aikštelę dengia tinklai nuo dronų. Kol kas neaišku, kokia šių tinklų paskirtis. Vis dėlto jie galėjo būti įrengti siekiant užkirsti kelią operacijos „Voratinklis“ pakartojimui. Per šią operaciją FPV dronai buvo paleisti iš nedidelių konstrukcijų, įrengtų ant aikštelėje stovėjusių sunkvežimių.
Todėl šiuo metu V.Putino rezidencija yra viena labiausiai saugomų vietų Rusijoje. Daugelyje miestų, įskaitant esančius netoli fronto linijos, tokios plačios oro gynybos sistemos nėra įrengtos.
Svarbu pabrėžti, kad per plataus masto invaziją Ukrainos pajėgos niekada nesitaikė į V.Putino rezidenciją. Kalbėta tik apie vieną tokį atvejį – 2025 m. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad esą mėginta atakuoti rezidenciją pasitelkus 91 droną. Tačiau šiam teiginiui pagrįsti taip ir nebuvo rasta jokių įrodymų.
