Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
03 08 /03 15 16:10

Ekspertai paaiškina, kas yra radonas ir kiek jo išsiskiria Lietuvoje

Radonas – gamtinės radioaktyviosios dujos, su kuriomis daugiau ar mažiau susiduriame kiekvieną dieną. Jos bespalvės, bekvapės, todėl negalime jų pajusti, tačiau galime išmatuoti jų radioaktyvumą. Į mūsų aplinką radonas patenka iš Žemės gelmių, šios dujos išsiskiria nuolat.
Radonas / Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vedėja Rima Ladygienė.
Radonas / Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vedėja Rima Ladygienė. / shutterstock / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Yra visur, tik skirtingais kiekiais

Radonas – gamtinio urano, uolienose atsiradusio besiformuojant Žemei, pusėjimo arba skilimo padarinys. Visoje urano skilimo grandinėje radonas vienintelis yra dujos.

Radonas – bekvapės, beskonės inertinės dujos. Kiek jų išsiskiria, priklauso nuo to, koks urano kiekis yra grunte. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaita „Radono tyrimų Europoje apžvalga“ („An overview of radon surveys in Europe“) rodo, kad Lietuvoje vidutinė metinė radono koncentracija gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų ore yra 55 Bq/m3 (bekereliai kubiniame metre).

Radonas – bekvapės, beskonės inertinės dujos.

Santykinai maža, jei lyginsime su Švedija, Suomija, Slovakija, Juodkalnija, Čekija, Liuksemburgu – šalimis, kur vidutinė metinė radono koncentracija patalpų ore yra didesnė nei 100 Bq/m3. Didesnį radono kiekį šių šalių patalpų ore lemia didesnis urano kiekis uolienose. Didžiausia Europoje vidutinė radono koncentracija gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų ore užfiksuota Čekijoje (140 Bq/m3) ir Juodkalnijoje (144 Bq/m3).

Tačiau atskirų pastatų viduje radono koncentracija gali būti daug didesnė. Atskaitos lygis, kurį viršijus laikoma, kad didėja rizika susirgti plaučių vėžiu, daugelyje Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, yra 300 Bq/m3.

Radono dujos į mūsų namus daugiausia patenka iš grunto ar uolienų. Jei pastatas pastatytas vietovėje, kur grunte ir uolienose yra daugiau natūralaus urano (Čekijoje, Švedijoje ir pan.), jo viduje radono dažniausiai bus daugiau. Taip pat radono gali išsiskirti ir iš pastatui panaudotų statybinių medžiagų.

„Problema ta, kad radono yra visur, tik skirtingais kiekiais. Pačios radono dujos nėra tokios pavojingos, kiek pavojingi jo skilimo produktai, skleidžiantys alfa daleles. Šių dalelių žala gyviems organizmams yra pakankamai rimta.

Problema ta, kad radono yra visur, tik skirtingais kiekiais.

Kvėpuodami radoną mes iškvepiame ir jo plaučiuose nebelieka, bet jo skilimo produktai nusėda ant plaučių ir kvėpavimo takų ir gali sukelti plaučių vėžįׅ“, – pasakoja Radiacinės saugos centro (RSC) Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vedėja Rima Ladygienė.

RSC specialistė pažymi, kad radonas yra antrasis plaučių vėžį sukeliantis veiksnys po rūkymo – radonas lemia nuo 3 iki 14 proc. plaučių vėžio atvejų. Statistiniais skaičiavimais, Lietuvoje kasmet nuo radono sukelto vėžio miršta apie 150 žmonių. Radonas sudaro trečdalį visos Lietuvos gyventojų iš visų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių patiriamos apšvitos, o rūkančiajam rizika susirgti plaučių vėžiu dėl rūkymo ir radono sąveikos didėja keletą kartų.

Paslaptingoji kalnakasių liga

RSC specialistė R.Ladygienė pasakoja, kad jau XVI a. buvo pastebėta, jog požeminėse šachtose dirbantys kalnakasiai dažnai susirgdavo kvėpavimo takų ligomis. Šis susirgimas buvo pavadintas kalnakasių liga.

„Apie radoną tais laikais kalbų nebuvo, nes tik XIX a. pabaigoje buvo įtarta, kad susirgimus galbūt sukelia arsenas, švinas ar kiti metalai, taip pat ir uranas. Ilgą laiką net nebuvo žinoma, kad uranas radioaktyvus – jis buvo vertinamas dėl savo spalvinių savybių, dažnai naudojamas keramikoje, stiklo pramonėje, odoms dažyti. XIX a. pabaigoje vis tik buvo nustatyta, kad kalnakasių liga – tai plaučių vėžys, o kad būtent radono skilimo produktai gali sukelti plaučių vėžį, buvo išsiaiškinta tik XX a.

Ilgą laiką net nebuvo žinoma, kad uranas radioaktyvus – jis buvo vertinamas dėl savo spalvinių savybių, dažnai naudojamas keramikoje, stiklo pramonėje, odoms dažyti.

Tada ir paaiškėjo, kad vadinamoji kalnakasių liga arba plaučių vėžys, – radono skilimo produktų poveikis kvėpavimo takams ir plaučiams.

Apie 1960 m. švedai užfiksavo, kad jų gyvenamuosiuose pastatuose radono yra ganėtinai daug. Radoną juose išskirdavo statybinės medžiagos – konkrečiau, tam tikros į betoną dedamos uolienos. Kurį laiką buvo manoma, kad tai tik Švedijos problema, tačiau kai ir kitos šalys pradėjo matuoti radono lygį, pasirodė, kad jo yra visur. Buvo nustatyta, kad radonas sklinda ne tik iš statybinių medžiagų, bet ir iš grunto“, – pasakoja R.Ladygienė.

Į namus patenka iš grunto

Reiktų pažymėti, kad Lietuvoje naudojamos statybinės medžiagos nelemia radono patalpose. Radonas į mūsų patalpas patenka iš grunto. Kadangi jis yra apie 8 kartus sunkesnis už orą, šios dujos kaupiasi žemesnėse patalpose: arba pirmame aukšte, arba rūsio patalpose. Kiek radono kaupiasi pastate, priklauso nuo pastato sandarumo.

Daugelis mano, jog pakanka patalpas vėdinti, tačiau atidarius duris ir langus radono kiekis kambariuose kartais net padidėja. Taip atsitinka todėl, kad namas – kaip kaminas: padidėja oro srautas į lauką, padidėja ir radono srautas iš grunto į pastato vidų.

shutterstock nuotr./Cheminis elementas Radonas
shutterstock nuotr./Cheminis elementas Radonas

Svarbiau nustatyti ir užsandarinti vietas, pro kurias radono gali patekti į patalpas (sienų bei grindų plyšius, įtrūkimus, tarpus), įrengti vėdinimo sistemą su oro ištraukimu ir tiekimu.

Kai kada radono pastatuose susikaupia daugiau dėl tam tikrų inžinerinių sprendimų, pavyzdžiui, kai vėdinimo sistema papildomai sujungiama su atviro tipo žemės šilumokaičiu, kuriuo radono patenka į visas patalpas. Atjungus atviro tipo žemės šilumokaitį, radono koncentracija patalpoje sumažėja net kelis kartus.

„Lietuvos teisės aktai įpareigoja, kad statant pastatą, jo patalpos turi būti apsaugotos ir nuo radono patekimo. Mūsų ilgametis bendradarbiavimas su statybos inžinerijos specialistais rodo, kad jei pastatas yra gerai užsandarintas ir į jo vidų nepatenka drėgmė iš grunto, jis apsaugotas ir nuo radono dujų“, – sako RSC specialistė R.Ladygienė.

Bent vienas namas 10 x 10 km plote išmatuotas

„RSC specialistų Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad situacija pastatuose nėra bloga – tiek gyvenamuosiuose, tiek visuomeninės paskirties pastatuose radono koncentracija nedidelė.

Daugiau jo yra tuose pastatuose, kurie prastai izoliuoti nuo iš grunto patenkančios drėgmės. Per 30 metų stebėjimo laikotarpį buvo nustatyta atvejų, kai gyvenamuosiuose pastatuose buvo viršytas atskaitos lygis. Turime prietaisų, kurie gali nuolat registruoti radono koncentraciją patalpose, iš jų parodymų galima matyti, kada buvo atidarytas langas ir patalpa buvo išvėdinta, kada visi langai buvo uždaryti ir pan., t. y. akivaizdžiai galime stebėti, kaip kinta radono koncentracija paros laikotarpiu.

Pagal Europos Sąjungos radono žemėlapio metodiką, turi būti išmatuotas bent vienas gyvenamasis pastatas 10x10 km dydžio kvadrate, todėl visoje Lietuvoje esame atlikę matavimus gyvenamuosiuose pastatuose.

Šie pastatai yra įvairūs: tiek senesnės, tiek naujesnės statybos, tiek renovuoti ar neatnaujinti pastatai, taigi, mūsų matavimai atspindi pakankamai platų gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų spektrą. Visiems į mus besikreipiantiems gyventojams radono koncentracijos matavimus atliekame nemokamai. Nemokamai matuojame ir darbo vietose.
Apie 3 000 matavimų rezultatų atvaizduoti Lietuvos radono žemėlapyje – jame galima pamatyti, kokia situacija yra tam tikrame Lietuvos regione.

RSC archyvo nuotr. /Radono matavimai Lietuvoje
RSC archyvo nuotr. /Radono matavimai Lietuvoje

Nustatę atvejų, kai radono koncentracija viršijo atskaitos lygį, RSC specialistai teikia rekomendacijas, ką reiktų daryti, kad būtų galima sumažinti radono kiekį“, – matavimų eigą atskleidžia R.Ladygienė.

Nauji pastatai problemų nekelia, renovuoti nebūtinai apsaugoti

RSC specialistė pabrėžia, kad, vertinant konkrečius matavimus, reikia atsižvelgti ir į tai, kada jie buvo atlikti. Tarkim, jei anksčiau radono koncentracija buvo matuojama dažniausiai senos statybos pastate, kuris nebuvo pilnai izoliuotas nuo iš grunto patenkančios drėgmės, skaičiai gali būti visiškai kiti, nei pamatavus dabar, kai tas pats pastatas jau pertvarkytas, renovuotas, izoliuotas.

Matavimai rodo, kad naujai pastatyti pastatai tikrai atitinka visus reikalavimus ir problemų dėl radono nekyla. Bet renovuojant pastatą nebūtinai viskas būna išspręsta taip, kad radono koncentracija būtų mažesnė.

„Mes atlikome radono koncentracijos tyrimus renovuotuose ir nerenovuotuose pastatuose. Išaiškėjo, kad renovuotuose pastatuose radono kiekis net šiek tiek padidėja, kadangi pastatas apšiltinamas, užsandarinamas, tačiau jame neįrengiama ar neatnaujinama vėdinimo sistema. Tyrimus atlikome kartu su Kauno technologijos universiteto specialistais, tyrusiais vidaus patalpų oro būklę prieš renovaciją ir po renovacijos.“

Mūsų matavimai yra ilgalaikiai, atliekami pusę metų, kad rezultatai atspindėtų žiemos ir vasaros laikotarpius.

Mūsų matavimai yra ilgalaikiai, atliekami pusę metų, kad rezultatai atspindėtų žiemos ir vasaros laikotarpius, ir tik gavę visus rezultatus apskaičiuojame vidutinę vertę, nes jei matuosime tik žiemą ir trumpai, rezultatas gali būt gerokai aukštesnis, o jei matuosime tik vasarą – atvirkščiai, gerokai žemesnis, neparodys realios situacijos“, – matavimų specifiką atskleidžia Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vedėja R.Ladygienė.

Darbdavys privalo užtikrinti tinkamą darbo vietos mikroklimatą, įskaitant ir radono koncentraciją

Atskaitos lygis darbo vietose yra toks pat kaip ir gyvenamuosiuose pastatuose – 300 Bq/m3. Lietuvoje vidutinė radono koncentracija darbo vietose, įrengtose pastatų rūsiuose ar pastatuose po žeme – 188 Bq/m3.

Pavojingiausios radono atžvilgiu yra pusrūsiuose, rūsiuose įrengtos darbo vietos (pavyzdžiui, asmens sveikatos priežiūros įstaigų registratūros, rūbinės, antikvariatai, kirpyklos, parduotuvės ir kt.), nes radonas yra sunkesnis už orą ir kaupiasi žemiausiose pastato patalpose. Bet dažniausiai pusrūsiuose ar rūsiuose esančiuose restoranuose, kavinėse, dėl jų specifinio darbo pobūdžio, įrengta labai efektyvi ventiliacija, todėl radono koncentracija ten labai maža, nekelia problemų.

„Per pastaruosius 6 metus išmatavome daugiau nei 700 darbo vietų visoje šalyje. Tai buvo labai įvairios darbo vietos: muziejai, bibliotekos, kultūros įstaigos, mokyklos. Mūsų matavimai parodė, kad tik 7 proc. darbo vietų dėl radono yra rizikingos – radono koncentracija jose viršija atskaitos lygį.

Visoms toms darbo vietoms, kuriose buvo užfiksuota didesnė radono koncentracija, teikėme rekomendacijas, ką reiktų daryti, kad radono būtų mažiau. Po metų vėl pamatavome ir nustatėme, kad tose patalpose, kuriose buvo pritaikytos radono mažinimo priemonės, situacija radiacinės saugos požiūriu pagerėjo. Kiti, atsižvelgę į mūsų rekomendacijas, tų patalpų nebenaudoja darbui“, – pasakoja R.Ladygienė.

RSC archyvo nuotr. /Iliustracija ,,Kaip esame veikiami radono namuose ir darbe?"
RSC archyvo nuotr. /Iliustracija ,,Kaip esame veikiami radono namuose ir darbe?"

RSC specialistė sako, kad dažnu atveju radono aktyvumo koncentracijos atskaitos lygis gyvenamuosiuose pastatuose tikrai nepasiekiamas ir gyvenamasis būstas problemų nekelia, išskyrus kraštutinius atvejus, kai gyvenamosios patalpos yra rūsyje, o pats pastatas nėra izoliuotas nuo grunto. Su darbo vietomis truputėlį kitaip – vidutinis atskaitos lygis yra aukštesnis ir dažniausiai priežastis yra ta, kad pusrūsiuose ir rūsiuose esančiose darbo vietose nėra mechaninių vėdinimo sistemų.

Informacija apie radoną dalinamasi nuolat

„2020 m. atlikome visuomenės nuomonės apklausą apie rizikos gyventojų sveikatai veiksnius ir radoną. Buvo nustatyta, kad dauguma žmonių apie radoną žino. Ir dažniausiai radiacinės saugos klausimais pasitiki RSC.

Su gyventojais komunikuojame pakankamai plačiai: informaciją platiname įvairiais kanalais, teikiame ją visuomenės sveikatos centrams, bendraujame su Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, skaitome paskaitas įvairių sričių specialistams, rengiame nuotolinius seminarus apie radoną, matavimo rezultatus Lietuvoje, radono poveikį. Dirbame ir su moksleiviais, universitetais, kolegijomis.

Taip pat pastebime, kad RSC interneto svetainėje pateikiama informacija dalijasi savivaldybės, visuomenės sveikatos biurai – gyventojus domina radono matavimų žemėlapis.
Pagal Europos Tarybos direktyvos reikalavimus, sveikatos apsaugos ministras patvirtino Radono rizikos veiksnių valdymo planą, kuris taip pat numato didžiulį visuomenei skirtų komunikacijos priemonių srautą.

Gyventojai domisi, matuoja radono lygį, pavyzdžiui, prieš statydami namą netgi prašo išmatuoti grunte esantį radono kiekį, kad galėtų įvertinti riziką, sužinoti, kiek radono gali išsiskirti iš grunto.
Tiriame gruntą ir vandenį. Esame ištyrę daugiau nei 400 geriamojo ir mineralinio vandens gręžinių ir tikrai jokios padidėjusos rizikos nėra – vanduo Lietuvoje nėra radono šaltinis, taip pat kaip ir pagamintos statybinės medžiagos.

Daugiau informacijos apie radiacinę saugą rasite skiltyje – Lietuvos žmonių radiacinė sauga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius