Praėjusį mėnesį D.Trumpas pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms „labai reikia“ Grenlandijos, taip dar kartą užsimindamas apie galimą šios Danijai priklausančios teritorijos aneksiją.
Ledo sluoksniu padengta Grenlandija pasižymi gausiais gamtos ištekliais, įskaitant ir strategiškai svarbius retuosius žemės metalus, rašo CNN. Be to, D.Trumpas pasirašė susitarimą su Ukraina dėl retųjų žemės išteklių tiekimo JAV.
D.Trumpas retaisiais metalais susidomėjo, siekdamas konkuruoti su Kinija, kuri daugelį metų kryptingai siekė dominuoti šioje srityje, paversdama retųjų žemės metalų kontrolę svarbia savo pramoninės politikos dalimi.
Kas yra retieji žemės elementai?
Retieji žemės metalai – tai 17 cheminių periodinės lentelės metalų, tarp jų – skandis, itris ir lantanoidų grupė.
Kaip rašo „Reuters“, retieji metalai lanthanumas ir ceris – vieni iš dažniausiai pasitaikančių retųjų žemės metalų. Lanthanumas naudojamas fotoobjektyvuose ir apšvietimo įrenginiuose. Ceris taikomas kataliziniuose konverteriuose, kurie mažina vidaus degimo variklių išmetamų teršalų kiekį.
Neodimis ir prazeodimis ypač paklausūs dėl savo savybių nuolatiniams magnetams, kurie naudojami elektromobilių varikliuose ir vėjo jėgainėse.
Ar jie tikrai reti?
Pavadinimas „retieji“ gali būti klaidinantis. Kai kurie iš šių metalų yra net dažnesni už auksą ar net šviną, rašo „Reuters“. Tačiau jie paprastai randami išsibarstę nedidelėmis koncentracijomis Žemės plutoje ir maišosi tarpusavyje arba su kitais mineralais, todėl didelių telkinių rasti sunku, o jų išgavimas – brangus, sudėtingas ir kenksmingas aplinkai procesas.
CNN pabrėžia, kad būtent tai ir lemia jų strateginę svarbą bei ribotą prieinamumą.
Kur naudojami retieji žemės elementai?
Retieji žemės elementai yra būtini daugeliui technologijų, kurias naudojame kasdien – nuo išmaniųjų telefonų ir LED lempų iki vėjo jėgainių bei plokščiaekranių televizorių.
Jie taip pat neatsiejami nuo elektromobilių baterijų, magnetinio rezonanso tomografų ir kai kurių vėžio gydymo technologijų, rašo CNN.
Be civilinės paskirties, šie elementai itin svarbūs ir JAV gynybos sektoriui. Remiantis 2025 m. Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ataskaita, jie naudojami F-35 naikintuvuose, povandeniniuose laivuose, lazeriuose, palydovuose, „Tomahawk“ raketose ir kitoje karinės pramonės įrangoje.
Kuo čia dėta Kinija?
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 61 proc. pasaulinės šių žaliavų gavybos vykdoma Kinijoje, o apdorojimo grandinėje šalis kontroliuoja net 92 proc. pasaulinės gamybos.
Retieji elementai skirstomi į dvi grupes pagal atominę masę – lengvuosius ir sunkiuosius. Sunkieji yra retesni, o Jungtinės Valstijos šiuo metu neturi pajėgumų juos savarankiškai atskirti nuo kitų medžiagų po išgavimo.
„Iki šių metų pradžios, net ir tuos nedidelius sunkiųjų retųjų elementų kiekius, kuriuos išgaudavome Kalifornijoje, vis tiek siųsdavome į Kiniją apdoroti“, – CNN sakė Gracelin Baskaran, Strateginių ir tarptautinių studijų centro Kritinių žaliavų saugumo programos vadovė.
Tačiau balandį, kai D.Trumpo administracija paskelbė apie didelius muitus Kinijai, ši tvarka žlugo.
Šiuo metu JAV turi tik vieną veikiančią retųjų žemės metalų kasyklą Kalifornijoje.
Kokį poveikį aplinkai sukelia?
Retųjų žemės elementų perdirbimas dažnai reikalauja tirpiklių naudojimo, o tai gali palikti toksiškų atliekų, teršiančių dirvožemį, vandenį ir orą. Kuriamos aplinkai draugiškesnės technologijos, tačiau jos dar nėra plačiai taikomos.
Kai kurie retųjų žemės rūdų tipai taip pat turi radioaktyvų torį arba uraną, kurie dažnai pašalinami naudojant rūgštis. Dėl šių priežasčių sektoriaus plėtra susiduria su sveikatos ir aplinkosaugos reguliavimo kliūtimis, pabrėžia „Reuters“.
