Tai ne tik Mėlynasis Mėnulis – retas antrosios pilnaties per vieną kalendorinį mėnesį reiškinys, pasitaikantis kas kelerius metus. Šįkart pilnatis dar ir sutaps su apogėjumi – tolimiausiu Mėnulio tašku elipsinėje orbitoje aplink Žemę.
Gegužės pilnatis tradiciškai dar vadinama Gėlių Mėnuliu (angl. Flower Moon) – tokį pavadinimą jai suteikė senas amerikietiškas leidinys „Farmer’s Almanac“. Paprastai šis vardas Mėlynajam Mėnuliui netaikomas, tačiau niekas nedraudžia šiai išskirtinei pilnačiai priskirti ir šiek tiek Gėlių Mėnulio nuotaikos.
Būdama maždaug 406 tūkst. kilometrų atstumu nuo Žemės, ši pilnatis bus labiausiai nutolusi iš trijų 2026 metais įvyksiančių mikromėnulių. Tai reiškia, kad šis Mėnulis danguje atrodys mažiausias šiais metais – ir apskritai iki pat 2028-ųjų.
Kitas Mėlynasis mikromėnulis danguje pasirodys ne anksčiau kaip 2053 metų liepą.
Mikromėnuliai ir jų gerokai daugiau dėmesio sulaukiantys „giminaičiai“ supermėnuliai yra natūrali šiek tiek ovalios Mėnulio orbitos pasekmė. Kadangi orbita nėra tobulas apskritimas, kiekvieno apsisukimo metu būna taškas, kuriame Mėnulis yra arčiausiai Žemės – jis vadinamas perigėjumi, ir taškas, kuriame jis nutolsta labiausiai – apogėjus.
Vidutinis Mėnulio atstumas nuo Žemės siekia apie 384,4 tūkst. kilometrų, tačiau perigėjaus ir apogėjaus atstumai nuolat šiek tiek kinta. Taip nutinka todėl, kad Mėnulio orbita nėra visiškai stabili – ją veikia Saulės gravitacija bei ilgainiui besikeičiantis Žemės ir Mėnulio tarpusavio santykis.
Be to, Mėnulio orbita nuolat šiek tiek keičiasi – jos ovali trajektorija kiekvieną kartą nėra visiškai tokia pati. Dėl to perigėjų ir apogėjų laikas nevisiškai sutampa su Mėnulio ciklu, todėl per metus paprastai matome tik du ar tris pilnus mikromėnulius ir tris ar keturis pilnus supermėnulius.
Kad viskas būtų dar painiau, supermėnulio ir mikromėnulio oficialaus apibrėžimo nėra, todėl tai, ar pilnatis bus laikoma mikromėnuliu ar supermėnuliu, priklauso nuo to, kokiais kriterijais remiamasi.
Norvegijoje įkurta interneto bendrovė „Time and Date“, besispecializuojanti astronominių reiškinių informacijoje, mikromėnuliu laiko pilnatį, esančią bent 405 tūkst. kilometrų nuo Žemės centro.
Tuo metu astrofizikas ir užtemimų specialistas Fredas Espenakas iš svetainės „Astropixels“ taiko lankstesnį apibrėžimą – anot jo, mikromėnulis yra Mėnulis, esantis „90 proc. savo didžiausio atstumo nuo Žemės ribose konkrečioje orbitoje“. Toks aiškinimas geriau atsižvelgia į nuolat kintančius apogėjaus ir perigėjaus atstumus.
Tuo metu Mėlynojo Mėnulio sąvoka yra gerokai aiškesnė ir labiau standartizuota.
Tai nėra Mėnulis, kuris iš tikrųjų atrodo mėlynos spalvos – tai reiškinys, atsirandantis dėl to, kad Mėnulio mėnuo, dar vadinamas sinodiniu mėnesiu, ir kalendorinis mėnuo šiek tiek nesutampa. Sinodinis mėnuo trunka 29,53 dienos, o kalendorinis mėnuo paprastai turi 30 arba 31 dieną.
Dėl to pilnaties data kalendoriniame mėnesyje kiekvieną kartą šiek tiek pasislenka. Kartą per dvejus ar trejus metus ji įvyksta pakankamai anksti mėnesio pradžioje, kad dar viena pilnatis spėtų įvykti to paties mėnesio pabaigoje.
