Sekite 15min Google
„Išmanieji įrenginiai laiką sinchronizuoja naudodami interneto protokolus – signalai perduodami per mobiliojo ryšio bokštus, duomenų centrus ir serverius. Šie duomenys galiausiai remiasi atominių laikrodžių sistema, kuri laikoma tiksliausia pasaulyje. O konkrečioje vietovėje, pereinant prie žiemos arba vasaros laiko, valanda parenkama pagal įrenginyje nustatytą laiko juostą“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.
Artėjant laikrodžių persukimui, pašnekovas primena, kad ne visi įrenginiai prie naujo laiko prisitaiko automatiškai. Kai kurių prietaisų rodmenis vis dar tenka pakeisti rankiniu būdu. Pavyzdžiui, automobilių ar orkaitės laikrodžius vis dar tenka persukti ranka.
Tiksliausi – atominiai laikrodžiai
Išmaniuosiuose įrenginiuose laiką automatiškai pakeičia operacinė sistema, o tikslumą padeda užtikrinti sinchronizavimas su laiko serveriais, kurių atskaitos taškas – atominiai laikrodžiai. Pasaulinį tinklą sudaro šimtai itin tikslių atominių laikrodžių, veikiančių skirtingose laboratorijose. Šie laikrodžiai matuoja atomų virpesius ir taip nustato laiką nanosekundžių – milijardinės sekundės dalies – tikslumu.
Tokia tiksli įrenginių sinchronizacija reikalinga ne tik tam, kad telefone matytume tikslias valandas ar laiku gautume priminimą apie kalendoriuje pažymėtą susitikimą. Mobiliojo ryšio bendrovėms itin tikslus laikas būtinas ryšio bokštų sinchronizacijai.
„Mobiliojo ryšio bokštai negali veikti kiekvienas pagal savo laikrodį. Visi jie turi siųsti ir priimti duomenis tiksliai suderintu laiku. Jei tarp bokštų laikrodžiai išsiderintų, mobiliojo ryšio signalai persidengtų, atsirastų trikdžių – dėl to ryšys lėtėtų ar taptų nestabilus. Itin tikslus laikas leidžia tūkstančiams ryšio bokštų veikti darniai ir užtikrinti, kad žmonėms skambučių ir interneto paslaugos veiktų sklandžiai“, – tikina M.Ropė.
Dažniausiai mobiliojo ryšio tinklas tikslų laiką gauna iš GPS palydovų. Visgi šiandieninė geopolitinė situacija rodo, kad Baltijos regionui to negana dėl Rusijos nuolat keliamų GPS signalų trikdžių. Dėl to „Bitė“ šiemet įsigijo Šveicarijos bendrovės cezio atominį laikrodį, kuris bendrovei atsiėjo daugiau kaip 110 tūkst. eurų.
„Atominis laikrodis pačių GPS trikdžių nestabdo, bet kai GPS nepasiekiamas arba informacija suklastota, jis padeda tinklui išlaikyti tikslų laiką. „Bitės“ įsigytas atominis laikrodis, net ir visiškai nutrūkus GPS signalui, apie 40-60 dienų gali išlaikyti tikslų laiką su ne didesne kaip 100 nanosekundžių paklaida“, – pabrėžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.
Ką daryti, jei laikas neatsinaujino
Jei visgi matote, kad perėjus prie žiemos laiko, telefonas rodo netikslias valandas, patikrinkite ar pasirinkta funkcija „automatinis datos ir laiko nustatymas“. Taip pat patikrinkite, kokia įrenginyje pasirinkta laiko zona – Lietuva priskiriama Vilniaus laiko zonai. Perėjus prie žiemos laiko, rodoma UTC+2 laiko zona, prie vasaros – UTC+3.
Jei nustatymai teisingi, tačiau valanda vis tiek neatnaujinta, verta įrenginį prijungti prie interneto ir paleisti iš naujo. „Apple“ taip pat rekomenduoja įsitikinti, ar įrenginyje įdiegta naujausia sistemos versija, kuri taip pat gali turėti įtakos laiko parametrams.
Laiko sukiojimas, kaip būdas efektyviau išnaudoti dienos šviesą, pradėtas svarstyti dar XIX amžiaus pabaigoje. Pirmieji jį praktiškai pritaikė vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metu. Europos Sąjungoje vasaros laikas įvestas nuo 1980 metų, o Lietuvoje taikomas nuo 1981-ųjų.
