Sekite 15min Google
Šis tamsoje šviečiantis jūrinis padaras į Europą atkeliavo 1980-aisiais su laivais, plaukiojusiais Atlanto vandenynu. Jis greitai tapo vienu iš dominuojančių organizmų šiuose vandenyse – 1988 m. viename kubiniame Juodosios jūros kilometre galėjo būti net 400 šių medūzų.
Tačiau jų skaičius sumažėjo, kai išseko maisto ištekliai.
Dabar tyrimai rodo, kad šių medūzų plitimas Baltijos jūroje spartėja.
Šis bestuburis kelia rimtą grėsmę žuvininkystei, nes minta žuvų ikrais.
Tarp rūšių, kurioms gresia pavojus, yra šprotai ir sardinės.
Šios medūzos taip pat suvartoja didelius zooplanktono kiekius, konkuruojant dėl maisto su daugeliu kitų jūrinių organizmų ir taip sutrikdant natūralią ekosistemos pusiausvyrą.
Naujose ekosistemose šioms medūzoms dažnai trūksta natūralių priešų, kurie galėtų veiksmingai reguliuoti jų populiaciją. Baltijos jūroje situacija šiek tiek skiriasi: čia yra žuvų rūšis, galinti medžioti šių medūzų lervas.
Baltijos jūroje gyvenanti trispyglė dyglė (gasterosteus aculeatus) gali veikti kaip natūralus amerikinio šukuočio priešas, maitindamasi jų lervomis.
