Reguliuojamas šaltis
Būti kone balčiausiu baltaodžiu vasarą man – įprasta. Nesiskundžiu, mat kai įdegti galima net pavėsyje, sėdėti biure nėra taip jau blogai. Tiesa, pastarosiomis dienomis mūsų kondicionieriui turiu priekaištų. Bent jau man žvėriškai karšta. O kai „atsuki“ vėsumą, burba šalia „radiatorių“ sėdintys kolegos. Jiems mat šalta. O šaltis vasarą veda prie žiaurios slogos, tai negi kankinsi žmones.
Dizaineriams Hyun Jin Yoon ir Eun Hak Lee, matyt, iškilo ta pati problema. „Samsung“ meno ir dizaino institute Pietų Korėjoje dirbantys vyrukai sukūrė oro kondicionierių „Free Wind“, kurio vėjų kryptis galima reguliuoti. Panašiai kaip automobilyje – aukštyn ar žemyn, kairėn ar dešinėn. Ant lubų „klijuojamas“ kondicionierius turi šešis „pūstukus“, kiekvieno jų oro srovės stiprumą, šilumą ir kryptį galima reguliuoti atskirai.
Idėja buvo tokia gera, kad šių metų tarptautiniame pramoninio dizaino meistriškumo konkurse IDEA „nuskynė“ sidabrą. Laukiu nesulaukiu „Free Wind“ mūsų biure...
Fotolupa
Dar prieš keletą metų (na, kokius 10), kai apie jokius kondicionierius nebuvau girdėjęs, didžiausias džiaugsmas buvo minutė prie atidaryto šaldytuvo. Arba ledų porcija. O saulės spinduliai dar ir džiaugsmo suteikdavo. Pavyzdžiui, pasiimdavome lupą (padidinamąjį stiklą) ir svilindavome popierių, visokius šapus, skruzdes...
Įkvėptas lupos, dizaineris Seoghwanas Choi sukūrė, galbūt, ateities fotoaparatą „LUPE“. Jį sudaro keli permatomi, lietimui jautrūs ekranai bei stikliniai optiniai lęšiai. Su „LUPE“ turėtų būti galima fiksuoti ne tik arti, bet ir toli esančius objektus. Dar viena įdomybė – ekrane palietus objektą, kurį nori matyti ryškiai, „LUPE“ automatiškai sufokusuoja vaizdą.
Aišku, S.Choi nebūtų dizaineris, jei galvotų apie techninį sumanymo įgyvendinimą. Nei diafragmų, nei užraktų, nei tos pačios blykstės... Bet vaikinas tiki, kad kažkada tokį fotoaparatą laikys rankose. Patikėsiu ir aš.
Trimatė olimpiada
Jei kas nesupranta, ko trūksta „LUPE“, kaip fotoaparatui, tepasižiūri į nuotrauką su minia fotografų. Čia vaizdas iš šių metų olimpiados. Į vieną nuotrauką sutilpo maždaug milijono litų verta fotoaparatūra (apie 20 fotoaparatų, kurių vieno vertė – mažiausiai 30 tūkstančių litų). Kaip suspausti tokius objektyvus iki stiklo plonumo? Geras klausimas.
Kitas neblogas klausimas – ar tikrai Pekine reikia 1100 fotografų? Kiekvienas jų turi mažiausiai po du objektyvus ir po atsarginį fotoaparatą. Grubiai skaičiuojant, Pekine šiuo metu yra fotoaparatūros, kurios vertė - apie 60 milijonų litų. Įspūdinga, bet ar verta?
Man užtenka vaizdo per televizorių. Esmę parodo. Aišku, vaizdas „suplotas“, bet visai įmanoma, kad jau kitų metų olimpiadą galėsime stebėti trimačiame televizoriuje. „Philips“ jau sukūrė 52 colių įstrižainės „3D HDTV“ televizorių. Kad matytum trimatį vaizdą užtenka akių. Jokių akinių, nieko. Tiesa, dar reikia kitokio signalo kodavimo, bet čia tik techninė smulkmena. Na, ir 18 tūkstančių eurų (apie 62 tūkst. litų) – tokia šiuo metu minėto televizoriaus kaina. Bet „Philips“ viliasi, kad po 3-4 metų „3D HDTV“ kaina bus prieinama visiems vartotojams.
Trimatė televizija dar šįmet bus pradėta testuoti Brazilijos San Paulo mieste. Gal kam pakeliui į Pietų Ameriką?
