Ko gero, ir šįmet pirmakursiai į didžiuosius šalies miestus važiavo kupini panašių vilčių. Na, vieniems užtenka pusmečio, kitiems ir dešimt metų mažai.
Bet iš tiesų Vilnius nėra toks didelis, kaip gali pasirodyti. Tikrai dideli miestai būna pažymėti žemėlapyje. Aišku, yra žemėlapis, kur ir Vilnius, ir Kaunas, ir dar keli miestai pažymėti (vadinasi „Lietuva“). Bet aš čia apie gaublį. Na, reiktų tikrai didelio gaublio, kad tilptų ir Lietuvos pavadinimas. Štai, „Hammacher Schlemmer“ tinklalapyje galima įsigyti gudrų, kalbantį gaublį „The Always Current Talking Globe“, kuris prisijungtas prie kompiuterio pats atnaujina svarbiausią politinę, kultūrinę, statistinę informaciją apie pasaulio šalis. Juo galima ne tik mokytis, bet ir žaisti, pavyzdžiui, „rask šalį/sostinę“ ar pan. Gaublys skirtas 1-9 klasių moksleiviams. Man jis tikrai patiko, bet turi du minusus: kaina – 180 JAV dolerių (430 litų); neįžvelgiau Lietuvos. Visgi toks mokymosi būdas man atrodo patrauklesnis, nei mokykloje, prie atspurusios popierinės paklodės.
E. spauda
Kalbant apie popierių. Aišku, juo puikiai sklinda informacija (kaip jau matote), bet šitiek medžių reikia iškirsti... Lietuvos spaudos tiražai, aišku, nesilygina su JAV, Didžiosios Britanijos ar kitų didžiųjų šalių, bet galvojant į ateitį visi žvelgia link elektroninių skaitytuvų. Iki šiol jie buvo panašesni į kompiuterius – kieti ekranai, ir tiek. Knygas kai kam pakeitė puikiai. O „Plastic Logic“ paskelbė, kad kitų metų pirmąjį pusmetį prekybon išleis e-laikraščio skaitytuvą. Išvaizda jis panašesnis į žurnalą, bet ne esmė.
E-laikraštis bus maždaug 22x28 centimetrų dydžio, pagamintas iš lankstaus, tvirto, lengvo plastiko ir galės ne tik saugoti informaciją, bet ir belaidžiu ryšiu atsisiųsti naujausią laikraštį ar kokį kitą dokumentą (PDF, DOC ir pan.). Svarbiausia – švarios rankos.
Taigi jei šiuo metu informacija greičiausia sklinda internetu, tai netrukus nė nereiks kompiuterio, kad sužinotum tai, kas dedasi kitoje pasaulio pusėje. Laikraščiai grįžta!
Veidai kišenėje
Nors pasaulis nėra didelis, bet visko pilnas. Galbūt todėl kiti piniginėje laiko artimųjų nuotraukas? Aš ten turiu tik keletą nepažįstamųjų (Darių ir Girėną, Basanavičių ir pan.), kažkaip baisu filmų scenarijaus, kai gatvėje pagrobia ir, piniginėje radę nuotraukas, grasina artimiesiems.
Bet turiu pažįstamų, kurie įsideda ne tik antrosios pusės, bet ir tėvų ar močiutės nuotrauką. Gal – kad neužmirštų, kaip jie atrodo?.. Vienas kolega, kuris jau kelis mėnesius neša savo draugės nuotrauką parodyti, čia turėtų įsiskaityti. „Seventh Avenue“ tinklalapyje yra speciali piniginė su mini ekranėliu (3.5 cm įstrižainės). Tereikia prijungti prie kompiuterio, įkelti nuotraukų (telpa iki 60) ir rodyti visiems, kam tik netingi.
