Pasak ekspertų, Tolimojo kosmoso klimato observatorija (Deep Space Climate Observatory, DSCOVR), sukonstruota vykdant 340 mln. dolerių (300,5 mln. eurų) kainavusį bendrą JAV Karinių oro pajėgų, Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) bei Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) projektą, padės pasiruošti ir reaguoti į ekstremalius „kosminių orų“ reiškinius, tokiu būdu apsaugant energetikos ir ryšių tinklus, vartotojus bei pramonės sektorius.
Skrydis truks 110 dienų, o vėliau dar 40 dienų bus atliekami prietaisų bandymai.
„Falcon“ kyla, nešdamas Tolimojo kosmoso klimato observatoriją į milijono mylių kelionę, (kurios tikslas) – apsaugoti mūsų planetą, Žemę“, – sakė NASA televizijos komentatorius George'as Dilleris, kai raketa startavo iš Kanaveralo kyšulio Floridoje 18 val. 3 min. vietos (ketvirtadienį 1 val. 3 min. Lietuvos) laiku.
DSCOVR turėtų pasiekti vadinamąjį Lagranžo tašką (L1) tarp Žemės ir Saulės, kur galėtų ilgą laiką išbūti stabilioje pozicijoje tarp abiejų dangaus kūnų. Šis skrydis truks 110 dienų, o vėliau dar 40 dienų bus atliekami prietaisų bandymai.
Kosminio klimato stebėjimai yra pagrindinė šios penkerius metus truksiančios misijos užduotis, nors pagal pirminę idėją, pasiūlytą 1998 metais tuomečio JAV viceprezidento Alo Gore'o, planuota, kad šis aparatas stebės Žemę ir transliuos tiesioginius vaizdus, kurie skatintų žmones suvokti, kokia pažeidžiama yra mūsų planeta.
DSCOVR pakeis pasenusį palydovą ACE, kuris tebeveikia jau seniai pasibaigus planuotam jo eksploatacijos laikotarpiui. Pasak pareigūnų, naujasis aparatas turėtų užtikrinti ne mažiau tikslias prognozes negu jo pirmtakas.
Aparatas, iš pradžių vadintas „Triana“, buvo sukonstruotas 10-o dešimtmečio pabaigoje, bet tą misiją 2001-aisiais atšaukė tuomečio JAV prezidento George'o W.Busho administracija.
Visą tą laiką NASA laikė palydovą nuo dulkių apsaugotoje patalpoje, o maždaug prieš septynerius metus buvo nuspręsta, kad jo įrangą dar galima panaudoti, sakė NOAA Palydovų ir informacijos tarnybos administratoriaus pavaduotojas Stephenas Volzas.
Palydovas buvo pervadintas DSCOVR, o jo prietaisai – modernizuoti, kad galėtų nepaliaujamai rinkti informaciją apie Saulės vėjo intensyvumą ir siųsti ją į Žemę.
