Sraigės nudaigoja per metus vidutiniškai apie 10 tūkst. žmonių, o plėšrūnų nasruose kasmet žūsta ne daugiau kaip 2 tūkst. žmonių (rykliai ir vilkai pasiglemžia iki 10 gyvybių per metus, liūtai sudrasko apie 100, drambliai ir begemotai sutrypia atitinkamai po 100 ir 500, krokodilai pražudo apie 1 tūkst.).
Kaip žudo lėtapėdės gėlavandenės sraigės? Žmonės nuo jų žūsta tuomet, kai šios į žmogaus organizmą patenka su geriamuoju vandeniu.
Žmogaus organizme atsidūrę užkrėstų gėlavandenių sraigių kiaušinėliai gali sukelti mirtiną ligą šistosomiazę arba sraigių karštinę. Ligoniui skauda pilvą, jis vemia ir šlapinasi krauju, paralyžiuojamos jo kojos, pažeidžiami inkstai ir kepenys, galimas nevaisingumas ar kraujo vėžys.
Ligos simptomus sukelia kiaušinėliuose tūnančios parazitinės kraujinių siurbikių arba šistosomų genties kirmėlės. Jos apsigyvena kraujagyslėse (venose). Jos gali įsikurti šlapimo sistemoje arba sėklidėse (urogenitalinės šistosomozės sukėlėjos), žarnyne (žarnyno šistosomozės sukėlėjas).
