Indonezijoje – didžiausias miškų gaisrų sezonas nuo 2015 metų
Indonezijoje, kur per El Ninjo reiškinį paprastai būna sausesni ir karštesni orai, šiemet fiksuojamas didžiausias miškų gaisrų sezonas nuo 2015 metų.
Nuo sausio šalyje išdegė mažiausiai 895 657 hektarai žemės – beveik šešis kartus daugiau nei užima Didysis Londonas. Tai daugiau nei dvigubai didesnis plotas nei pernai, kai El Ninjo poveikio nebuvo.
Dėl gaisrų Indonezijoje uždaromos mokyklos, daugėja į ligonines besikreipiančių žmonių.
Ramiajame vandenyne – itin aktyvus uraganų sezonas
Rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, kur El Ninjo paprastai sustiprina uraganų aktyvumą, šiemet fiksuojamas itin aktyvus jų sezonas. Jau susiformavo 22 audros ir 12 uraganų, iš kurių 10 buvo itin galingi.
Šie skaičiai jau viršija vidutinio viso sezono rodiklius, nors iki jo pabaigos dar liko du mėnesiai. El Ninjo tam sudaro palankias sąlygas – pakelia vandenyno temperatūrą ir susilpnina aukštai atmosferoje pučiančius vėjus, todėl audros gali greičiau stiprėti.
Vienas tokių pavyzdžių – uraganas „Polo“, kuris sparčiai sustiprėjo, o vėjo gūsių greitis pasiekė apie 285 kilometrų per valandą. Jo galią didino itin šilti El Ninjo paveikti vandenys.
„Polo“ buvo vienas iš trijų uraganų, tuo pačiu metu siautusių tame pačiame Ramiojo vandenyno regione. Kiti du – „Odalys“ ir „Nolo“. Be to, toks reiškinys per mėnesį pasikartojo jau antrą kartą.
Atlanto vandenyne uraganų sezonas išlieka neįprastai ramus
Priešingai nei Ramiajame vandenyne, Atlanto vandenyne uraganų aktyvumas išlieka neįprastai mažas. El Ninjo paprastai sustiprina vėjo šlyties reiškinį šiaurinėje Atlanto dalyje. Dėl jo vėjai skirtinguose atmosferos aukščiuose pučia nevienodu greičiu ir kryptimi, todėl audros išardomos ir joms sunkiau susiformuoti.
Šiemet susiformavo tik vienas uraganas – „Isaias“, pasiekęs sausumą Floridos Panhandle regione ir Alabamoje. Palydovinių stebėjimų laikotarpiu, kuris prasidėjo septintajame dešimtmetyje, taip vėlai uraganas dar nebuvo susiformavęs. Iki šiol vėliausiai susiformavusio uragano rekordas priklausė 2002 ir 2013 metams, kai jis susidarė rugsėjo 11-ąją.
Dėl sumažėjusio musoninių liūčių kiekio Indijoje kyla grėsmė žemės ūkiui
Sausi ir šilti orai paveikė ir Indiją – šalyje itin svarbių musoninių liūčių iškrito 13 proc. mažiau nei vidutiniškai.
Indijos meteorologijos departamentas (IMD) tokį nuokrypį vis dar laikytų atitinkančiu „normą“, tačiau bendras šalies vidurkis neatskleidžia skirtinguose regionuose susiklosčiusios padėties.
Centrinėje Indijoje kritulių kiekis buvo artimas įprastam, tačiau rytuose ir šiaurės rytuose jų iškrito maždaug 26 proc. mažiau nei vidutiniškai – šios teritorijos priskirtos išskirtinės sausros zonai. Pietinėse šalies valstijose kritulių buvo 24 proc. mažiau nei įprastai.
Net ir tuose regionuose, kur kritulių kiekis buvo artimesnis vidurkiui, lietus pasiskirstė netolygiai. Užuot kritęs nuolat, kaip įprasta per musonų sezoną, jis kaitaliojosi su ilgais sausros laikotarpiais ir itin gausiais krituliais.
Dėl to žemės ūkis patiria papildomą stresą, o derlius tampa labiau pažeidžiamas.
Rytų Kiniją ir Japoniją užklumpa galingi taifūnai
Vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje šis sezonas taip pat aktyvus – rytinę Kiniją ir Japoniją pastaruoju metu užklupo audros, įskaitant taifūnus „Maysak“ ir „Dujuan“, sukėlusius plataus masto potvynius ir nuošliaužas.
Japonijos meteorologijos agentūros duomenimis, vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje šį sezoną susiformavo 10 tropinių ciklonų – tai didžiausias skaičius nuo 1966 metų.
Per El Ninjo reiškinį šiltesnis Ramusis vandenynas keičia vėjų kryptis, todėl ciklonai paprastai formuojasi toliau į rytus, atokiau nuo Japonijos ir rytinės Kinijos. Tačiau dėl to audros turi daugiau laiko ir ilgesnį kelią virš šiltų vandenų, iš kurių pasisemia energijos. Todėl prieš pasiekdamos sausumą jos gali sustiprėti ir virsti galingesniais taifūnais.
