Palydovo paleidimo sistemą sudarys komercinis reaktyvinis laineris „Airbus A300“, jam ant viršaus sumontuotas kosminis keltas (angl. space shuttle) ir pastarojo viduje paslėptas ne didesnės nei 250 kg masės palydovas.
Laineris pakils iš paleidimo aikštelės, arba kosminių skrydžių uosto, pasiekęs maždaug 10 km aukštį paleis tolesniam skrydžiui kosminį keltą. Šis įjungs savo variklius ir pakils į 80 km aukštį, kuriame paleis savo transporto skyriuje laikomą palydovą. Nuo šio momento ims veikti palydovo aukštesniosios pakopos varikliai, kurie ir nugabens jį tiesiai į jam skirtą orbitą. Pats keltas nusklęs į apačią ir nusileis tame pačiame kosminių skrydžių uoste, iš kurio ir buvo paleistas.
Anot „S3“ atstovų, jų sistemai reikės žymiai mažiau degalų nei įprastinėms raketoms nešėjoms. Kitas svarbus dalykas – tokios sistemos skrydį bus galima atšaukti kada panorėjus: keltuvas kartu su savo brangiu kroviniu-palydovu saugiai grįš atgal į uostą. Be to, kadangi „A300“ gali kilti nuo bet kokio pakilimo tako, koks tik gali būti tinkamas tokiam lėktuvui, tokie kosminiai uostai galės būti įrengti bet kurioje tokiems skrydžiams patogioje pasaulio vietoje. Tai reiškia, kad klientams, norintiems paleisti savuosius palydovus į orbitą aplink Žemę, nebus būtinybės juos transportuoti dideliais atstumais.
Pirmasis toks kosminių skrydžių uostas turėtų būti įrengtas Šveicarijos Pajerno mieste 2015 metais, o 2017 metų pabaigoje turėtų įvykti pirmieji bandomieji skrydžiai. Papildomus kosminių skrydžių uostus numatyta statyti Malaizijoje ir Maroke.
Privati kosmoso kompanija „Virgin Galactic“ taip pat teigia kurianti panašią sistemą. Šiuo atveju palydovus į didelį aukštį iškels šios kompanijos lėktuvas „WhiteKnightTwo“. Dar viena kompanija „Stratolaunch Systems“ irgi užsiima panašiais darbais, tačiau jai neva prireiks sukurti patį didžiausią kada nors į orą pakilusį lėktuvą.
