Sekite 15min Google
Ypač išpopuliarėjo išmaniųjų vaizdo klastočių paslaugos: per pirmuosius penkis 2026 m. mėnesius įrašų apie jas padaugėjo 39 proc. – jų jau daugiau nei per visus 2025-uosius metus. Tai gali suteikti kibernetiniams nusikaltėliams naujų būdų vykdyti „netikro vadovo“ (angl. „CEO fraud“) sukčiavimo schemas.
Remiantis „NordLayer Intelligence“ atlikta duomenų analize, 2025 m. 9 234 tamsiojo interneto įrašuose buvo aptariamas kibernetinis nusikalstamumas kaip paslauga (angl. „cybercrime-as-a-service, CaaS“).
Tai modelis, kai kibernetiniai nusikaltėliai kitiems parduoda jau paruoštus įrankius ir paslaugas, skirtus įvairiems kibernetiniams nusikaltimams vykdyti, o tai leidžia net techninių sugebėjimų neturintiems asmenis vykdyti kibernetines atakas. Vien nuo 2026 m. sausio iki gegužės šių diskusijų skaičius jau pasiekė 6 866 – tai sudaro 74 proc. praėjusių metų įrašų skaičiaus.
Analizė atskleidžia, kad sparčiausiai daugėja diskusijų apie išmaniąsias vaizdo klastotes kaip paslaugą (angl. „deepfake-as-a-service, DFaaS“). Vos per pirmuosius penkis 2026 m. mėnesius buvo paskelbti 924 įrašai – tai 39 proc. daugiau nei per visus 2025 m., kai jų buvo užfiksuota 663.
„Tikėtina, kad sparčiai augantį išmaniųjų vaizdo klastočių kaip paslaugos populiarumą paskatino generatyviojo DI pažanga. Jis kibernetiniams nusikaltėliams padeda dviem būdais – leidžia greičiau kurti išmaniąsias vaizdo klastotes ir padaryti jas itin tikroviškas,“ – teigia „NordLayer Intelligence“ kibernetinio saugumo ekspertas Vakaris Noreika. „Galiausiai ši paslauga sumažina kliūtis naudotis išmaniųjų vaizdo klastočių technologija, todėl nusikaltėliai gali vykdyti itin apgaulingas atakas didesniu mastu, nepriklausomai nuo turimų techninių įgūdžių.“
Išmaniųjų vaizdo klastočių naudojimas verslo el. pašto pažeidimo atakoms
V.Noreika pabrėžia, kad didėjantis DFaaS populiarumas turėtų kelti didelį susirūpinimą įmonėms. Kibernetiniai nusikaltėliai išmaniąsias vaizdo klastotes gali pasitelkti ne tik sudėtingoms socialinės inžinerijos atakoms prieš asmenis vykdyti, bet ir verslo el. pašto pažeidimų atakoms (angl. „business email compromise, BEC“), dar vadinamoms „netikro vadovo“ sukčiavimo schemomis, sustiprinti. Vykdydami tokias atakas nusikaltėliai apsimeta tiekėjais, kolegomis arba vadovais, ir manipuliuoja darbuotojais.
FTB praneša, kad verslo el. pašto pažeidimas buvo antras daugiausia nuostolių sukėlęs kibernetinis nusikaltimas 2025 m., o įmonių nuostoliai viršijo 3 mlrd. JAV dolerių. Tai 11 proc. daugiau nei 2024 m. užfiksuoti 2,7 mlrd. JAV dolerių nuostoliai.
Pasaulio ekonomikos forume aptartas realus atvejis, susijęs su inžinerijos įmone „Arup“, puikiai iliustruoja, kokios galimos šios atakos pasekmės: darbuotojas buvo apgautas ir pervedė 25 mln. JAV dolerių po to, kai dalyvavo vaizdo skambutyje, kuriame visi kiti dalyviai buvo sukurti pasitelkus DI sugeneruotas išmaniąsias vaizdo klastotes.
„Išmaniosios vaizdo klastotės gali sustiprinti verslo el. pašto pažeidimo atakas ir padaryti jas dar sunkiau atpažįstamas. Užuot gavę el. laišką su suklastotais mokėjimo nurodymais, darbuotojai dabar gali sulaukti itin tikroviškų vaizdo ar balso skambučių, kuriuose apsimetama partneriais ar vadovais ir prašoma pervesti lėšų,“ sako V.Noreika.
„Vystantis DI įrankiams, išmaniosios vaizdo klastotės sparčiai tobulėja. Dabar kaip niekad lengva sukurti įtikinamą vaizdo ar garso įrašą, kuriame nebėra įprastų DI generuojamo turinio požymių, todėl naudotojams itin sunku atpažinti apgaulę, ypač kai jie raginami sureaguoti skubiai.“
Pasak V.Noreikos, kibernetiniai nusikaltėliai dažniausiai rengia tokias atakas siekdami išvilioti pinigus, gauti konfidencialių dokumentų arba įsilaužti į įmonės tinklą, kad galėtų surengti didesnio masto ataką. Vykdydami verslo el. pašto sukčiavimo atakas, nusikaltėliai pirmiausia renka visą įmanomą informaciją apie auką. Kuo daugiau tikrų detalių jie panaudoja, tuo klastotė atrodo patikimesnė. Svarbu ir laikas: melagingą sąskaitą nusikaltėliai gali atsiųsti būtent tada, kai darbuotojas tikisi sąskaitos iš tiekėjų, taip sumažinant riziką, jog jam kils įtarimų.
Strategijos, kaip apsisaugoti nuo išmaniųjų vaizdo klastočių DI eroje
Vakaris Noreika teigia, kad kibernetinio saugumo strategija, padedanti apsisaugoti nuo išmaniųjų vaizdo klastočių, turėtų sujungti dvi pagrindines sritis – prevenciją ir darbuotojų švietimą. Nors bet kuri įmonė gali tapti verslo el. pašto sukčiavimo atakos auka, patikimų saugumo priemonių diegimas gerokai sumažina riziką, jog ataka bus sėkminga.
„Kuo daugiau informacijos ir prieigos teisių gauna užpuolikai, tuo lengviau jiems pavogti informaciją ir jos dėka parengti itin tikroviškas ir tikslines atakas,“ teigia V.Noreika. „Dėl šios priežasties įmonėms itin svarbu nuolat stebėti, ar jų informacija nenutekėjo į tamsųjį internetą – nusikaltėliai gali panaudoti paskleistus konfidencialius duomenis savo atakoms arba pasinaudoti nutekėjusiais prisijungimo duomenimis ir patys įsilaužti į paskyras bei pavogti jose esančią informaciją.“
Jis pabrėžia, kad labai svarbu šviesti darbuotojus apie verslo el. pašto sukčiavimo atakų riziką. Tačiau prideda, kad taip pat ne mažiau svarbu puoselėti teigiamą kibernetinio saugumo kultūrą.
„Užpuolikai išnaudoja aukų pažeidžiamumą, sukeldami skubos jausmą,“ teigia V.Noreika. „Net jei darbuotojai žino apie kibernetinių nusikaltėlių naudojamas taktikas, daugeliui gali būti nelengva sustoti ir dar kartą įvertinti vadovo ar kito autoritetingo asmens prašymą, ypač kai juos spaudžia terminai. Efektyvumas neturėtų būti svarbesnis už riziką įmonei tapti kibernetinės atakos auka. Darbuotojai turėtų jaustis saugiai ir drąsiai išreikšdami abejones, kai kažkas atrodo ne taip, ir skirti šiek tiek laiko įvertinti prašymą prieš imdamiesi veiksmų.“
Vakaris Noreika pabrėžia, kad patikima kibernetinio saugumo strategija padės sušvelninti verslo el. pašto sukčiavimo atakos pasekmes, net jei grėsmių vykdytojams pavyks apgauti darbuotojus ir įsilaužti į įmonės tinklą. Jis pažymi, kad tokios saugumo priemonės kaip tinklo segmentavimas ir kelių veiksnių autentifikavimas gali padėti užkirsti kelią užpuolikams judėti tinklo viduje ir pasiekti įmonės išteklius.
