2026-04-15 20:01

Tamsioji delfinų pusė — jie grobia pateles, buriasi į gaujas ir net svaiginasi

Delfinai dažnai vaizduojami kaip mieli, žaismingi gyvūnai, besitaškantys bangose, o mokslas juos apibūdina kaip itin protingus ir sudėtingą socialinę sistemą turinčius žinduolius. Vis dėlto toks įvaizdis nėra visiškai tikslus. Delfinų pasaulio panašumai į žmonių visuomenę, taip žavintys mokslininkus, atskleidžia ir tamsiąją rūšies pusę.
Delfinas (asociatyvi nuotr.)
Delfinas (asociatyvi nuotr.) / Shutterstock nuotr.

Skirtinguose pasaulio regionuose – nuo Vakarų Australijos iki Karibų, nuo Atlanto pakrančių prie Škotijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų iki Kalifornijos – aptinkamos delfinų gaujos, kurios grobia ir pavergia pateles, naudoja agresiją poravimosi metu, žudo savo jauniklius bei kitų banginių rūšių atstovus, rašo „Scientific reports“.

Aistros vedini delfinai gali užpulti ir nardančius žmones. Jie buriasi į įvairaus dydžio grupes, sudarydami sudėtingą socialinių santykių tinklą.

„Jų gyvenimas – nuolatinė drama, labai varginanti fiziškai ir psichologiškai“, – sakė Richardas Connoras, profesorius iš Masačusetso Dartmuto universiteto, tiriantis delfinus Australijos Ryklių įlankos (angl. Shark Bay) regione.

Ryklių įlankos randai

Ryklių įlanka iš pirmo žvilgsnio – tikras delfinų rojus. Žuvimis turtingi jūros žolių sąžalynai dengia tūkstančius kilometrų jūros dugno prie Vakarų Australijos krantų, tačiau tai, kas vyksta šiose žydrose gelmėse, mažai primena rojų.

123RF.com nuotr./Delfinas
123RF.com nuotr./Delfinas

Šiuos vandenis veikiau galima palyginti su gaujų valdomais Los Andželo rajonais. Skirtumas tik tas, kad vietoje prabangių automobilių vietos banditai patruliuoja pelekų pagalba, o vietoje repo čia skamba švilpesių kakofonija, kuria delfinai bendrauja.

Okeanologai Ryklių įlankos gyvūnus identifikuoja pagal sužalotus nugarinius pelekus ir randus, likusius po susidūrimų su kitomis gaujomis.

Profesoriaus R.Connoro tyrimai parodė, kad 83 proc. patinų, gyvenančių 13 tūkst. kv. km teritorijoje, turėjo kitų delfinų paliktų dantų randų.

Jūrų muziejaus nuotr./Delfinų šou
Jūrų muziejaus nuotr./Delfinų šou

Mokslininkai pagal randus išskyrė kelis delfinus ir išsiaiškino, kad kai kurie jų netgi vadovauja mažoms gaujoms, turinčioms po du ar tris narius. Tokios grupės linkusios į grupinį seksą (tiesa, delfinų pasaulyje jis kiek kitoks, nei mes įsivaizduojame).

Delfinų patelės atsiveda vieną jauniklį ir 3–5 metus jį augina, todėl vaisingų partnerių nėra daug. Dėl to mažos grupės jungiasi į didesnes gaujas ir vagia vaisingas pateles iš konkurentų. Rujos laikotarpiu patelės tampa savotiška valiuta – jas galima iškeisti, pavyzdžiui, į medžioklės teritorijas. Būtent taip sėkmingiausios gaujos pasiekia įspūdingų rezultatų dauginantis.

Džonas, Paulas, Džordžas ir Ringo – tai delfinai iš mokslininkų pramintos gaujos „The Beatles“, valdančios vandenis prie Port Stephens (Naujasis Pietų Velsas). Jie yra net pusės visų 130 delfinų bandos jauniklių tėvai.

Ištvermingi ir pavojingi

Delfinai gali išbūti budrūs iki penkių parų be jokios žalos sveikatai, nes miega „pusiau“ – viena jų smegenų pusė ilsisi, o kita išlieka aktyvi. Toks miego būdas leidžia jiems nuolat išlikti budriems ir reaguoti į aplinką. Vis dėlto ši nuolatinė hiperaktyvi būsena turi ir kitą pusę: delfinai gali tapti agresyvūs ir pavojingi.

Girdvainių šeimos nuotr./Delfinų terapijos centras: terapija, paliečianti neįgaliukų širdis
Girdvainių šeimos nuotr./Delfinų terapijos centras: terapija, paliečianti neįgaliukų širdis

Delfinai šioje būsenoje neretai plėšo žvejų tinklus, puola ir kartais sužaloja ar net nužudo žmones.

Tiesa, delfinai taip pat žudo kitus jūrų žinduolius. Škotijoje ir Kalifornijoje aptikta daugybė sudarkytų jūrų kiaulių kūnų, o tyrimai parodė, kad jas nužudė delfinai – dažniausiai jauni patinai.

Manoma, kad tokį elgesį gali lemti seksualinė frustracija arba tai gali būti savotiška treniruotė prieš jauniklių žudymą. Pastarasis elgesys siejamas su reprodukcine strategija – pašalinus jauniklius, patelės greičiau vėl tampa pasirengusios poravimuisi.

Šie žinduoliai ne tik žudo jauniklius, bet ir svaiginasi savotiškomis narkotinėmis medžiagomis – pūsliažuvėmis. Nepaisant to, kad pūsliažuvės yra vienos nuodingiausių žuvų vandenyne, pastebėta, jog jauni delfinai su jomis elgiasi tarsi žaisdami – mėto vieni kitiems ir provokuoja, kad šios išskirtų nedidelį kiekį neurotoksinų, rašo „BBC wildlife“.

123rf.com nuotr./Delfinų rife galima išvysti ir net paliesti šiuos žinduolius
123rf.com nuotr./Delfinų rife galima išvysti ir net paliesti šiuos žinduolius

Šis toksinas gali būti mirtinas, tačiau mažomis dozėmis veikia kaip narkotinė medžiaga. Delfinai nuo šių medžiagų tarsi apsvaigsta – tampa vangūs, apsnūdę. Kai delfinų grupė pasiekia šią būseną, žuvis paleidžiama – ji išleidžia vandenį, susitraukia ir nuplaukia.

Delfinų visuomenė

Nepaisant smurto, delfinų visuomenė laikoma viena sudėtingiausių gyvūnų bendruomenių pasaulyje – ji grindžiama ne giminystės ryšiais, o bendradarbiavimo įgūdžiais.

„Delfinai – vieninteliai žinduoliai, be žmonių, kurie sukuria atvirą visuomenę. Joje viskas priklauso nuo derybų“, – teigė R.Connoras.

Poruojasi ne tik dėl dauginimosi, bet ir dėl malonumo.

Galbūt todėl tiek žmonės, tiek delfinai yra vieninteliai žinduoliai, kurie poruojasi ne tik dėl dauginimosi, bet ir dėl malonumo – ir kartu gali pasižymėti nepagrįstu smurtu.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą