Tyrėjai nustatė, kad žmonės, turintys tatuiruočių, dažniau susiduria su limfinės sistemos ar odos vėžiu.
Didžiojoje Britanijoje leidžiamame medicinos žurnale „The Lancet“ 2024 m. paskelbtame tyrime pastebėta, jog tatuiruotes turintiems asmenims limfomos rizika buvo maždaug penktadaliu didesnė nei tiems, kurie tatuiruočių neturėjo.
Tatuiruotės dydis – turi įtakos?
Kitas, 2025 m. atliktas tyrimas Danijoje, parodė, kad tatuiruotės siejosi su didesne odos vėžio rizika, o didelių tatuiruočių savininkams limfomos tikimybė buvo kelis kartus didesnė.
Mokslininkai pastebi, kad poveikis gali būti kaupiamasis. Kuo daugiau rašalo patenka į organizmą ir kuo ilgiau jis ten išlieka, tuo didesnė tikimybė, kad jis veiks imuninę sistemą.
Kai kurie tyrimai rodo, kad didesnės nei delnas tatuiruotės gali būti siejamos su limfomos rizika, nors kiti tyrimai tokio ryšio nepatvirtino.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad šie duomenys rodo tik sąsajas, bet neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio.
Be to, yra ir prieštaringų rezultatų: vienas tyrimas parodė, kad žmonės, turintys kelias dideles tatuiruotes, rečiau sirgo melanoma – pavojingiausia odos vėžio forma.
Kas vyksta organizme?
Nors tikslios priežastys dar nėra aiškios, tyrėjai išskiria kelis galimus mechanizmus.
Tatuiruotės rašalas suleidžiamas giliai į odą, o laikui bėgant smulkios pigmento dalelės gali patekti į limfinę sistemą ir kauptis limfmazgiuose. Tai gali sukelti ilgalaikį, „slaptą“ uždegimą.
Moksliniai bandymai su gyvūnais parodė, kad rašalo dalelės gali išlikti imuninėse ląstelėse daugelį metų, skatinti uždegiminius procesus ir net keisti imuninės sistemos reakciją, pavyzdžiui, į vakcinas.
Kitas svarbus aspektas – pačių dažų sudėtis. Kai kuriuose tatuiruočių rašaluose aptinkamos medžiagos, laikomos potencialiai kancerogeninėmis.
Juoduose dažuose gali būti policiklinių aromatinių angliavandenilių, o raudonuose – azodažų, kurie veikiami ultravioletinių spindulių gali skilti į kenksmingus junginius.
Taip pat nustatyta, kad dalyje dažų randama sunkiųjų metalų – švino, kadmio, gyvsidabrio – bei kitų toksinių priedų.
Šios medžiagos gali skatinti lėtinį imuninės sistemos aktyvumą, oksidacinį stresą ir nenormalų limfocitų augimą – procesus, kurie laikomi svarbiais vėžio rizikos veiksniais.
