Kaip pavyzdį paimkime dviračių sportą. Anglies pluošto panaudojimas ir pažangi aerodinamika gerokai padidino dviračio efektyvumą – o taip pat ir kainą. Net ir mėgėjų triatlone pamatysite dviračius, kurių kainos siekia 20–30 tūkst. litų. Didelė kaina tapo norma, o ne išskirtinumu.
Prieš keletą metų dalyvavau triatlone su draugu, kuris yra profesionalus dviratininkas, tačiau pernelyg atviras, kad galėtų bendrauti viešai. Aplink mus susiformavo nedidelė grupelė, kurios vienas dalyvis pareiškė pirksiąs 25 tūkst. litų kainuojantį dviratį. „Lengvesnis dviratis tikrai vertas šios kainos“, – jis pareiškė tikėdamasis, kad profesionalūs dviratininkai jam pritars.
„Ne, tikrai ne, – tarė mano draugas. – Tavo vietoje nešvaistyčiau pinigų lengviems dviračiams. Tau labiau apsimokėtų įsigyti dviratį už 50–100 litų.“ Po šio pasakymo grupelė išsisklaidė.
Į technologijas verta investuoti tik tuomet, kada tai padidina kokybę, pagreitina verslo procesą ar sumažina sąnaudas. Jeigu nors vienas iš šių tikslų nebus pasiektas, pinigus skirkite kažkam kitam.
Nors tai buvo ganėtinai šiurkštus pasakymas, draugas vėliau man paaiškino: „Kiekvienas dabar ieško geriausio daikto užuot pasižiūrėjęs į veidrodį, tikriausiai todėl, kad taip lengviau. Jeigu esi sporto mėgėjas, įranga yra mažiausias tavo rūpestis. Visų pirma, reikia pačiam tapti geru dviratininku. Bet, žinoma, tai reikalauja daug pastangų.“
Ne geriausia, o tinkamiausia įranga
Versle galioja tos pačios taisyklės. Vienoje gamykloje mačiau sudėtingas medžiagų rinkimo sistemas, išmaniąją automatizaciją ir intuityvią vartotojo sąsają, su kuria dirba žemutinės grandies darbuotojai. Akivaizdu, kad bendrovė išleidžia didžiulius pinigus procesų tobulinimui.
Tačiau šios investicijos neturėjo didelės įtakos „galutinei eilutei“, t.y. pelnui. Produktyvumas vis dar buvo žemiau rinkos vidurkio. Nusidėvėjimas buvo košmariškai didelis. Darbuotojai stoviniuoja nieko neveikdami didžiąją dalį laiko. Vis dėlto, sudėtingos ir išmanios sistemos yra vis dar trokštamos. Tai klaidingas požiūris.
Paklausiau gamyklos vadovo, kodėl produktyvumas yra toks mažas ir jis atsakė: „Mūsų svarbiausias tikslas yra suteikti savo darbuotojams kiekvieną įrankį, kurio jam gali prireikti darbe.“
Ta pati bendrovė išleido 135 tūkst. dolerių kompiuteriams su spartesniais procesoriais, kuriuos naudoja parduotuvių valytojai tam, kad galėtų atnaujinti savo darbo ir poilsio tvarkaraštį. Tad kam tas spartumas?
Kitos gamyklos toje pačioje rinkoje naudoja ribotą automatizaciją, rankinius medžiagų surinkimo aparatus ir mygtukus, kurie atlieka tokią pačią funkciją kaip ir prisilietimams jautrūs ekranai. Jos leidžia pinigus taip, kad šie atsipirktų, o taip pat nemažai investuoja į darbuotojų ugdymą.
Įsiklausyk į intuiciją
Pirkti kažką naujo vien dėlto, kad tai nauja – visuomet kvaila investicija. Naujo, geresnio dviračio įsigijimas nepavers jūsų greitesniu dviratininku. Naujos, geresnės technologijos įsigijimas netransformuos jūsų bendrovės į produktyvesnę. Kiekviena investicija į technologijas turi būti paremta investicinės grąžos perspektyva.
Į technologijas verta investuoti tik tuomet, kada tai padidina kokybę, pagreitina verslo procesą ar sumažina sąnaudas. Jeigu nors vienas iš šių tikslų nebus pasiektas, pinigus skirkite kažkam kitam.
Pažvelkite į veidrodį. Nuspręskite, ką privalote tobulinti, o ko – ne. Beveik visuomet galima kažką atlikti efektyviau negu yra dabar.
Šaltinis: Inc.com.
