Pavadinimas MIZRAK (turkiškai – „ietis“) atspindi tiek aerodinaminę ginklo formą, tiek jo gebėjimą tiksliai smogti.
Sistema turi dvi pagrindines versijas, kurios skiriasi kovinės galvutės tipu. Dvigubos kovinės galvutės variantas turi 40 kg sprogstamąjį užtaisą, skirtą maksimaliam naikinamajam poveikiui. Vienos kovinės galvutės versijoje naudojamas 20 kg užtaisas kartu su radijo dažnių ieškikliu, leidžiančiu autonomiškai aptikti ir atakuoti radarus skleidžiančius taikinius bei elektronines sistemas.
Abiejose versijose galima pasirinkti elektrooptines arba infraraudonųjų spindulių kameras žvalgybai ir stebėjimui – jos parenkamos pagal misijos pobūdį.
Orlaivio sparnų ilgis siekia keturis metrus, todėl jis aiškiai priskiriamas ne mažiems vienkartiniams dronams, o pajėgių taktinių smogiamųjų platformų kategorijai.
MIZRAK sistema pasiekia daugiau nei 1000 km operacinį nuotolį ir gali išbūti ore iki septynių valandų.
Didžiausias kilimo svoris siekia 200 kg, maksimalus greitis – apie 185 km/h, o skrydžio lubos – 3 000 metrų. Toks nuotolio, ištvermės, greičio ir aukščio derinys leidžia MIZRAK ilgai išbūti virš taikinio teritorijos, laukiant tinkamo momento smūgiui, arba vykdyti tiesioginę ataką prieš didelės vertės taikinius, nepasiekiamus trumpesnio nuotolio sistemoms.
Vienoje platformoje sujungtas pasienio stebėjimas ir greitas smūgis dideliu nuotoliu reikšmingai išplečia, kokiai teritorijai ir kokiems objektams ši amunicija gali kelti grėsmę.
Vienas svarbiausių šios sistemos operacinių privalumų yra gebėjimas veikti be GPS signalo. MIZRAK turi dirbtinio intelekto pagalba veikiantį autopilotą ir optinę valdymo sistemą, leidžiančią visiškai autonomišką skrydį sudėtingomis sąlygomis – ypač ten, kur GPS signalas yra blokuojamas arba slopinamas.
Jutiklių duomenų sujungimas ir integruota vaizdinė pozicionavimo sistema leidžia aptikti ir atakuoti taikinius net ir vietovėse, kur plačiai naudojamos elektroninės kovos priemonės. Papildomos apsaugos nuo trikdymo (anti-jamming) sistemos dar labiau didina veikimo patikimumą.
Amunicijai, veikiančiai dideliu nuotoliu priešiškoje teritorijoje, kur elektroninės kovos priemonės dažniausiai sutelkiamos aplink svarbiausius taikinius, gebėjimas naviguoti be GPS nėra tiesiog patobulinimas – tai skirtumas tarp ginklo, kuris pasiekia tikslą, ir ginklo, kuris nukrypsta nuo kurso.
