Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 14, 10:57

Tvarumas ar žaliasis smegenų plovimas? Ką dėl aplinkos išsaugojimo daro prekybos tinklai Lietuvoje

Nuo neutralios įtakos klimatui iki plastiko atsisakymo – nemaža dalis pasaulinių prekės ženklų jau yra užsibrėžę tikslus, susijusius su planetos išsaugojimu, o dauguma prekybininkų taip pat pastebi, kad tvarumu ne ką mažiau susirūpinę yra ir patys pirkėjai. 15min pasidomėjo, kokių tvarumo ir aplinkosaugos priemonių ėmėsi didžiausi Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklai, ir paprašė ekspertės juos įvertinti.
Lietuvoje veikiantys prekybos centrai ir gamtos tausojimas
Lietuvoje veikiantys prekybos centrai ir gamtos tausojimas / 123RF.com nuotr.

99 proc. mokslinių straipsnių teigia, kad klimato kaita spartėja velnišku greičiu, o dėl jos pasaulyje vis dažniau pastebimi ekstremalūs orų pokyčiai. Klimato kaitą skatina įvairi žmogaus vykdoma veikla (nuo pramonės iki transporto), kurios metu išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD).

Šalia klimato kaitos aštrėja ir užterštumo problema. Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore kelią pavojų sveikatai, o šiukšlių ir plastiko kalnai ne tik kenkia gyvūnams, bet ir padeda plisti mikrobams bei virusams.

Tiesa, veiksmų imtis dar ne per vėlu. Dėl to dauguma didžiųjų pasaulinių kompanijų rengia naujas gaires bei strategijas, paremtas žaliąja politika. Štai „Apple“ užsibrėžė tikslą, kad iki 2030 m. kiekvienas parduotas įrenginys turės nulinį poveikį klimatui, o „Amazon“ įsipareigojo iki 2025 m. pradėti naudoti 100 proc. atsinaujinančią energetiką.

Tačiau ne visi verslai į klimato kaitą žvelgia rimtai – atsiranda ir tokių, kurie bando pasinaudoti situacija ir pirkėjus pritraukti aplinkai draugiškos kompanijos įvaizdžiu, nors iš tiesų faktinio jų poveikio nematyti. Tokiam elgesio modeliui sugalvotas naujas terminas „Greenwashing“ (liet. žaliasis smegenų plovimas).

Žaliosios politikos instituto ekspertės Ievos Budraitės teigimu, pirkėjų dėmesio nukreipimas įvairiais vienkartiniais žaliais projektais siekiant suformuoti savo įvaizdį yra itin žalingas: „Išaiškėjus šioms manipuliacijoms vartotojai pradeda nepasitikėti ant etikečių dedama „žalia“ spalva, tai mažina realaus investavimo į ekologiją bendrą patrauklumą verslui, kelia rimtą pavojų žaliosios rinkos plėtrai.“

Žaliųjų partijos nuotr./Ieva Budraitė
Žaliųjų partijos nuotr./Ieva Budraitė

Pasaulį sudrebinęs nerimas dėl klimato kaitos ir aplinkai išsaugoti diegiami pokyčiai neaplenkė ir Lietuvos. Tiesa, dažniausiai kylanti asociacija – popieriniai maišeliai – tik ledkalnio viršūnė, mat yra daugybė kitų būdų, kaip galima prisidėti prie aplinkos išsaugojimo.

I.Budraitės teigimu, prekybos centrų dėmesys tvarumo temai yra sveikintinas, tačiau „tenka konstatuoti, kad ne visos pastangos vienodai svarios ir pagrįstos“.

15min nusprendė pasidomėti, kokių priemonių dėl aplinkos išsaugojimo imasi „Maxima“, „Rimi“, „IKI“, „Lidl“ ir „Norfa“ prekybos tinklai.

Konkrečius tikslus turi ne visi

Pavienių pokyčių galima pastebėti kiekvienoje parduotuvėje, o skirtingų prekybos tinklų atstovai įvardija tokius užmojus kaip plastiko ir poveikio aplinkai (ŠESD) mažinimas, energijos efektyvumo didinimas, maisto tausojimas ar aplinkai palankių maisto produktų įtraukimas į prekybą, įvairūs švietėjiški projektai.

Tačiau geriausias būdas trumpai ir aiškiai suprasti įmonės poziciją yra pažvelgti į jų užsibrėžtus konkrečius tikslus.

„Maxima“ tinklo atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė 15min teigė, kad nuo 2019-ųjų rudens „Maxima grupė“, kuriai priklauso ir „Maxima LT“, yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo, kuris grindžiamas 10 principų ir 17 JT Darnaus vystymosi tikslų. Štai kokius konkrečius tikslus ji įvardijo:

  • iki 2025 m. siekiama 30 proc. sumažinti išmetamo maisto kiekį;
  • iki 2025 m. sunaudojamo plastiko kiekį sumažinti 30 proc. ir užtikrinti, jog visos privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotės būtų 100 proc. tinkamos perdirbti;
  • iki 2025 m. visiškai atsisakyti narvuose laikomų kiaušinių prekyboje.

I.Budraitė pastebi, kad kalbant apie išmetamo maisto kiekį nėra aišku, apie kokią apimtį kalbama, t. y. su kuriais metais bus lyginamas pokytis, taip pat ar kalbama apie visą produkciją, ar tik apie kokį nors jos segmentą.

Dėl antro tikslo – nėra aišku, apie kokį plastiką kalbama (pakuotes, o gal plastiką gaminiuose), taip pat nuo kelintų metų lygio ketinama matuoti pokytį, komentavo ekspertė. „Tačiau tikslas reikalauti iš prekės ženklų, kad jų pakuotės būtų 100 procentų perdirbamos – labai taiklus, reikalingas ir itin ambicingas.“

O narvuose laikomų vištų kiaušinių atsisakymas – sveikintinas, tačiau „labiau su gyvūnų gerove, o ne klimato kaitos sprendiniais susijęs tikslas“.

„Maxima“ nuotr./Rima Aukštuolytė
„Maxima“ nuotr./Rima Aukštuolytė

Vaidos Budrienės, „Iki“ tinklo komunikacijos vadovės, teigimu, „Iki“ vadovaujasi savo akcininko „Rewe Group“ gairėmis. Nors bendrų tikslų atstovė įvardijo daug, konkretus buvo tik vienas:

  • iki 2030 m. savo veikloje sumažinti emisiją 30 proc.

I.Budraitės teigimu, šis tikslas sveikintinas, tačiau taip pat trūksta informacijos nuo kelintų metų ketinama matuoti pokytį.

„Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė Renata Sagatauskė pasakojo, kad strategiją plėtoja atsižvelgiant į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę ir joje iškeltus darnaus vystymosi tikslus. „Rimi“ išsikelti tikslai:

  • ne vėliau nei iki 2030 metų tik savo pastangomis tapti klimatui neutralia įmone („net zero“) ir perpus sumažinti pirkėjų įsigyjamų prekių paliekamą CO2 pėdsaką;
  • užtikrinti, kad iki 2025-ųjų didžiausi „Rimi“ tiekėjai turėtų išsikėlę mokslu pagrįstus tikslus;
  • iki 2025-ųjų perpus sumažinti maisto atliekų kiekį;
  • nuo 2030 m. savo veikloje ir gamyboje naudoti tik pakartotinai perdirbtą plastiką.

Čia I.Budraitė pastebi, kad nėra aišku, apie kokius mokslu pagrįstus tikslus kalbama. Taip pat nėra aišku, kokią maisto apimtį ir produkciją turima omenyje, pasikartoja ir tai, kad nežinome, su kokiais metais pokytis bus matuojamas.

Ekspertė taip pat atkreipė dėmesį į nekorektiškai vartojamus terminus. „Pakartotinai perdirbtas“ – turima omenyje tiesiog perdirbta žaliava ar konkrečiai du ar daugiau kartų perdirbta žaliava? Bet kuriuo atveju – pirminis tikslas turėtų būti perteklinio vartojimo vengimas, tik tuomet kalbama apie žaliavas“, – 15min įžvalgomis dalijosi I.Budraitė.

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pasakojo, kad visa „Schwarz“ grupė, kuriai priklauso ir „Lidl Lietuva“, yra prisijungusi prie „Science Based Targets“ iniciatyvos ir siekia ambicingų klimato tikslų. Štai kokie jie:

  • iki 2030 m. pabaigos sumažinti operatyvinės veiklos (1 ir 2 ŠESD emisijų kategorijos) ŠESD emisiją 80 proc., lyginant su 2019 m.;
  • nuo 2025 m. pabaigos visas kritines žaliavas pirkti tik iš tvaresnių šaltinių;
  • iki 2025 m. pabaigos plastikinių pakuočių kiekį sumažinti 20 proc.;
  • nuo 2025 m. pabaigos pakuotėse naudoti bent 25 proc. perdirbto plastiko.

I.Budraitė pastebėjo, kad nors „Lidl“ tikslai ambicingi, ne visiems gali būti aiškus terminas „kritinės žaliavos“ bei kyla klausimas, ar plastikinių pakuočių kiekio sumažinimas bus taikomas tik savo prekės ženklo, ar ir tiekėjų produkcijai.

„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis teigė, kad kompanija orientuojasi į elektros energijos suvartojimą, tačiau konkrečių tikslų neišskyrė.

„Energinis efektyvumas – itin svarbu, tačiau tikslų nebuvimas rodo epizodinį, o ne prioritetinį rūpestį“, – komentavo Žaliosios politikos instituto ekspertė.

Jos teigimu, formuluojant ir užsibrėžiant bet kuriuos tikslus svarbu aiškiai nurodyti kas ir kaip bus matuojama.

„Dalis prekybos centrų akcentuoja, kad iki 2025 ar 2030 metų tam tikra dalimi sumažins maisto švaistymą ar plastiko naudojimą, tačiau nepatikslina, su kokiais metais lygins pokytį, todėl nėra aišku, apie kokią apimtį kalbama. Neretai nepatikslinama apie visą produkciją, ar tik apie kokį nors jos segmentą kalbama (pvz., maisto švaistymo atveju omenyje turimi tik vaisiai ir daržovės ar ir pieno bei kiti produktai) – tai svarbu, nes leistų adekvačiau įvertinti ketinimų mastelį, o kartu ir poveikį“, – apibendrino I.Budraitė.

Popieriniai maišeliai – ne išeitis

„Lidl“ atstovės teigimu, 2020 metais atsisakius visų vienkartinių pirkinių maišelių, per metus plastiko kiekis sumažėjo per 90 tonų.

Šiandien tvarumas yra kiekvieno socialiai atsakingo verslo sąlyga.

Kiti parduotuvių tinklų atstovai pastebi, kad net ir pilnai neatsisakius plastikinių maišelių, jų pardavimai mažėja. Tačiau vyrauja klaidingas nusistatymas, kad plastikinių maišelių pakeitimas popieriniais yra pagrindinė dominuojanti iniciatyva parduotuvėse. Iš tiesų, parduotuvės daug labiau orientuojasi į plastiko perdirbimą ir daugkartinį panaudojimą.

„Popieriniai maišeliai, kaip ir bet kuris kitas vienkartinis produktas, nėra išeitis. Šiandien tvarumas yra kiekvieno socialiai atsakingo verslo sąlyga“, – komentavo R.Aukštuolytė.

„Nusipirkus daugkartinį pirkinių maišelį ir naudojant jį kiekvieno apsipirkimo metu (kai apsiperkama 3 kartus per savaitę), per metus galima sutaupyti apie 150 vienkartinių maišų“, – pasakojo R.Sagatauskė.

Asmeninio archyvo nuotr./Renata Sagatauskė
Asmeninio archyvo nuotr./Renata Sagatauskė

Štai vaisiams, riešutams ar daržovėms visose parduotuvėse siūlomi daugkartinio naudojimo maišeliai, taip pat prie kasų pirkiniams susidėti galima rasti didelius daugkartinius maišus, kartais – kartonines dėžes.

Prekybos centrai galėtų padaryti daugiau populiarindami tiek beatliekį apsipirkimą, tiek alternatyvų naudojimą.

„Mano nuomone, prekybos centrai galėtų padaryti daugiau populiarindami tiek beatliekį apsipirkimą, tiek alternatyvų naudojimą. Pavyzdžiui, bent ribotą laikotarpį diegti paskatas šiems pasirinkimams. Tarkime, vieno ar kelių centų nuolaida, o gal lojalumo taškų kaupimas tiems pirkėjams, kurie sveriamos produkcijos apsisprendžia nepakuoti arba pakuoja į daugkartinį tekstilinį maišelį“, – situaciją komentavo I.Budraitė.

O kartoninių dėžių atžvilgiu ekspertė negaili kritikos: „Tai atrodo mažų mažiausiai keista, matant, kokius milžiniškus kiekius pakavimo dėžių prekybos centrai sukaupia vien iš sandėlio perkeliant prekes į salę. Tvariau būtų raginti pirkėjus pakuotis pirkinius į tas dėžes, o ne pardavinėti naujas, kurioms pagaminti taip pat eikvojami ištekliai.“

Tačiau daug didesnę įtaką tvarumui ir žiedinės ekonomikos įgyvendinimui turi pačios gaminių pakuotės. „Rimi“ kelete parduotuvių suteikia galimybę pirkti tokius gaminius kaip skalbimo skystis, minkštiklis ar muilas savo atsineštoje taroje.

15min nuotr./Daugkartinio naudojimo maišelis
15min nuotr./Daugkartinio naudojimo maišelis

Kaip pastebi I.Budraitė, alternatyvių sprendimo būdų yra ir daugiau: „Didžiosiose ekonomikose (Vokietijoje, JAV, Prancūzijoje, Kanadoje ir kt.) prekybos centrai bendradarbiauja su pakuočių depozito sistema „The Loop“ (liet. ciklas, kilpa). Jos veikimo principas remiasi tuo, kad vartotojui produkcija įsigyti siūloma daugkartinėje pakuotėje. Pirkdamas klientas sumoka depozitą už daugkartinę pakuotę, kurią gali grąžinti į panašius į mūsų taromatus ir užstatą atgauti. Surinkta daugkartinė pakuotė yra pilnai išvaloma ir pritaikoma naujam naudojimo ciklui.“

Saulės jėgainės ant stogų

Energijos taupymas neabejotinai dominuoja žaliosios politiko kontekste. Vienas iš įdomesnių būdų, kuriuos pasitelkia prekybos tinklai – saulės jėgainių įrengimas ant stogų.

Štai ant dviejų „Maxima“ parduotuvių stogų yra įrengtos saulės jėgainės, kurios vasaros metu pagamina vidutiniškai iki 30 proc. šiose parduotuvėse sunaudojamas energijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Saulės jėgainė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Saulės jėgainė

O „Iki“ planuoja, kad saulės elektrinės ant parduotuvės „IKI Kuršėnai“ bus naudojamos visoms parduotuvės reikmėms: apšvietimui, šildymo, vėdinimo bei vėsinimo sistemoms ir kitiems procesams užtikrinti.

„Ant parduotuvės stogo įrengus saulės elektrinę planuojama sutaupyti apie 30 000 kW energijos per metus“, – pasakojo V.Budrienė.

Saulės elektrinės yra įrengtos ir ant 14 „Lidl“ parduotuvių stogų bei kelių „Norfos“ parduotuvių.

LED apšvietimas ir energijos taupymas

R.Aukštuolytės teigimu, šiuo metu kas antroje „Maxima“ parduotuvėje ir beveik visuose sandėliuose yra įrengtas LED apšvietimas.

„LED lemputės gali šviesti iki 100 tūkst. valandų – maždaug 11 metų. Jose nėra jokių aplinkai kenksmingų elementų, lemputės yra visiškai perdirbamos, o naudojant fluorescensines lempas susidaro gyvsidabrio turinčių pavojingųjų atliekų, kurių tvarkymas yra sudėtingas. Mūsų skaičiavimai rodo, kad įdiegta LED technologija vienos „Maxima“ parduotuvės apšvietimui leidžia sumažinti išlaidas maždaug 46 proc.“, – komentavo atstovė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Apšvietimas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Apšvietimas

Energijos efektyvumo kontekste taip pat naudojamos efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos, kurios padeda atgauti šilumą, išsiskyrusią technologinio šaldymo procesų metu, taip pat ją panaudoti patalpų šildymui bei karšto vandens ruošimui.

„Centriniame administracijos biure turime visiškai automatizuotą apšvietimą, šildymą, vėdinimą. Automatinis apšvietimas sąveikauja su natūralia šviesa lauke ir darbuotojų judesiais. Jei nėra 10 proc. įprasto judesio, po 30 min. šviesos išsijungia. Tokiu būdų galima sutaupyti iki 70 proc. elektros energijos, palyginti su tradicinėmis „dienos šviesos“ apšvietimo sistemomis“, – komentavo R.Aukštuolytė.

Beveik 80 proc. visos „Maxima“ suvartojamos energijos yra perkama iš trečiųjų šalių gamintojų, naudojančių žaliosios energijos šaltinius, tokius kaip vėjas, saulė ir hidroenergija.

LED apšvietimą naudoja ir „Iki“ parduotuvės. „Taip pat per šiuos ir 2023 metus ketiname kai kuriose parduotuvėse dujinį šildymą keisti šilumos siurbliais oras – oras, įdiegti naują vėdinimo kondicionierių valdymą, būvio daviklius pagalbinėse patalpose“, – pasakojo V.Budrienė.

Šiuo metu žalioji elektros energija sudaro 92 proc. visos „Iki“ tinkle sunaudojamos energijos.

Asmeninio archyvo nuotrauka/Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė
Asmeninio archyvo nuotrauka/Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė

O „Lidl Lietuva“ irgi naudoja LED apšvietimą, kuris įsijungia ir išsijungia automatiškai pagal parduotuvių darbo laiką bei nuo 2016 m. perka tik iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją.

Atstovės teigimu, „Lidl Lietuva“ nuo 2022 finansinių metų yra klimatui neutrali įmonė – operatyvinės veiklos emisija (1 ir 2 ŠESD kategorija) yra kompensuojama pasitelkiant sertifikuotus klimato projektus.

„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis pasakojo, kad „Norfos mažmenos“ energiją vartojantys tinklai yra sujungti į bendrą energijos valdymo sistemą, kad parduotuvių pastatuose ir jų teritorijose būtų efektyviai naudojama energija. Taip pat prekybos centruose įrengta išmani energijos valdymo sistema.

I.Budraitė pastebi, kad tik vienas iš prekybos tinklų suteikia galimybę klientams nemokamai krauti elektromobilius švaria, t. y. jų pačių iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektra. „Tai siunčia aiškų signalą klientams apie įmonės socialinę ir aplinkosauginę atsakomybę, kuria itin teigiamą reputaciją“ , – komentavo pašnekovė.

Veganiški produktai ir nukainotas maistas

Dauguma prekybos centrų bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurioms atiduoda neparduotus maisto produktus. Kita dažna praktika – į galiojimo pabaigą einančių produktų nukainojimas.

„Maisto atliekų kiekius mažiname, taikydami nuolaidas produktams, kurių galiojimo laikas yra trumpesnis, kad pirkėjai pastebėtų ir juos įsigytų, kol yra tinkami naudoti, ir taip išvengtume potencialių atliekų. „Maisto bankui“ atiduodame vartojimui tinkamų maisto produktų už pusę milijono eurų“, – pasakojo „Maxima“ atstovė spaudai.

123RF.com nuotr./Parduotuvė
123RF.com nuotr./Parduotuvė

„Maxima“ nebetinkamus produktus perduodame įmonei, kuri juos verčia biomase, o ši virsta biodujomis. Maisto gamybos metu susidaręs panaudotas aliejus yra esterifikuojamas ir paverčiamas biodyzelinu.

Žaliosios politikos instituto ekspertė I.Budraitė pastebi, kad maisto atliekų perdavimas biodujų gamybai – ypač reikšmingas sprendimas mažinant energetikos srities emisijas ir įtaką klimato kaitai.

„Maisto bankui“ dalį produktų atiduoda ir „Iki“. „Taip pat maistą atiduodame ir ūkininkams, kurie vėliau jį perdirba į pašarus“, – pasakojo atstovė.

„Rimi“ teigimu, maisto švaistymo tema 2021 m. tapo prioritetine.

„Maisto bankui“ paaukojome 71 proc. daugiau maisto nei 2020 m. Palyginti su 2020 m., maisto atliekų lygį sumažinome 9 proc. ir pasivijome 2016 m. lygį. Tiesa, šio tikslo siekti nėra paprasta, per 2021 m. didesnės pažangos nebuvo. Taigi ir toliau ieškome būdų, taikome audito metu rekomenduotas priemones ir sekame pažangą, tikėdamiesi geresnių rezultatų per 2022 m.“, – situaciją komentavo R.Sagatauskė.

O „Lidl“ produktų vėsinimo sistemose naudojami natūralūs šaltnešiai, kurie beveik nesukelia šiltnamio efekto. Tinklas dalį produktų taip pat aukoja „Maisto bankui“ arba atiduoda ūkininkams.

„Taip pat siekiame, kad mūsų tiekimo grandinės būtų tiek socialiai, tiek ir aplinkos apsaugos požiūriu atsakingai organizuojamos, todėl esame išsikėlę tikslą nuo 2025 m. pabaigos visas kritines žaliavas pirkti tik iš tvaresnių šaltinių. Tai apima įvairias žaliavas, kurių tiekimo grandinėse esame identifikavę dideles aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių pažeidimo rizikas. Tokios žaliavos yra, pavyzdžiui, žuvis, medvilnė, kava, kakava, arbata, palmių aliejus, celiuliozė ir kt.“, – pasakojo atstovė.

„Iki“ tinklas nuo 2021-ųjų metų kovo mėn. kulinarijos gaminiuose nebenaudoja narvuose laikomų vištų kiaušinių bei planuoja palaipsniui atsisakyti narvuose laikomų kiaušinių pardavimo. Tokius planus iki 2025 m. išsikėlusi ir „Maxima“.

Ne visiems reikia kvito

„Rimi“ parduotuvių tinklas jau metus pirkėjams savitarnos kasose siūlo rinktis, ar spausdinti kvitą. R.Sagatauskės teigimu, Lietuvoje ši iniciatyva itin pasiteisino – apie 77 proc. pirkėjų kvito atsisako.

123RF.com nuotr./Parduotuvė
123RF.com nuotr./Parduotuvė

„Tokiu būdu jau buvo sutaupyta apie 6 tonos popieriaus, skirto kvitams“, – teigė socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė.

Apskritai, per 2021 m. prekybos tinklas „Rimi“ į aplinką išmetamų CO2 emisijų kiekį sumažino per pusę, o nuo 2006 metų – 83 proc.

Tarp socialinių iniciatyvų – maistas už nueitus žingsnius

Didelę šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį išskiria transportas, tad puikus būdas prisidėti prie aplinkos išsaugojimo – rinktis viešąjį transportą arba pasivaikščiojimą.

Gamintojo nuotr./#Walk15
Gamintojo nuotr./#Walk15

Kaip pasakojo V.Budrienė, „Iki“ prisidėjo prie lietuvių kurtos „#Walk15“ programėlės, kuri motyvuoja rinktis vaikščiojimą vietoje transporto ir taip išsaugoti medžius.

„Visi programėlės vartotojai, nuėję 20 tūkst. žingsnių, gali prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse nusipirkti vaisių ir daržovių su nuolaida“, – pasakojo komunikacijos vadovė.

Dėmesio trūkumas prekių logistikai ir tekstilei

Vertindama situaciją, I.Budraitė pastebi, kad pristatydamas savo tvarumo iniciatyvas nė vienas prekybos tinklas neužsiminė apie prekių logistiką – kas yra daroma siekiant sumažinti transporto paliekamą anglies dvideginio pėdsaką, kokia dalis valdomo ar nuomojamo autoparko perorientuota į mažataršes transporto priemones, ar diegiamos paskatos darbuotojams vykti į darbą aplinkai draugiškesniais būdais.

„Transporto ir logistikos sektorius atsakingas už šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taip pat kietųjų dalelių taršą, tiesiogiai veikiančią gyventojų sveikatą. Todėl mažiau tarši logistika, krovinių pristatymo optimizavimo ir konsolidavimo sprendimai yra itin svarbūs ne tik valstybės, bet kiekvieno miesto ir miestelio lygiu“, – komentavo I.Budraitė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sandėlys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sandėlys

Anot pašnekovės, dar viena sritis, kurios nepaminėjo nė vienas prekybos centras – tekstilė. Tai itin aktuali sritis, nes darbuotojams keliami reikalavimai dėvėti uniformas, o tekstilės pramonė yra viena didžiausių teršėjų pasaulyje

„Būtų įdomu išgirsti, ar prekybos centrai teikia prioritetą žaliavų tvarumui, ar renkasi audinius, kuriems dažyti ar balinti nenaudojami aplinkai kenksmingi chemikalai, neišnaudojama darbo jėga“, – įžvalgomis dalijosi ekspertė.

Jos teigimu, prekybos centrai, norintys ne deklaratyviai, o realiais sprendimais diegti tvarumo standartus, turėtų įsivertinti kelis aspektus.

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį spausdintos reklamos poreikį: „Rinkoje vis dar stebime popierinių reklaminių leidinių sklaidą, jie atlieka itin trumpalaikę informacinę funkciją ir dažniausiai nusėda gyventojų šiukšliadėžėse“, – teigė I.Budraitė.

Rinkoje taip pat didėja naujos kartos draugiškų aplinkai chemikalų, skirtų patalpoms dezinfekuoti ir valyti, pasiūla. O dalis nuotekų valymo įrenginių yra nepajėgūs atpažinti įprasto pobūdžio chemikalų, todėl medžiagų likučiai patenka į vandens telkinius ir kenkia jų ekologinei būklei.

I.Budraitės teigimu, prekybos centrų dėmesys tvarumo temai yra sveikintinas, tačiau „tenka konstatuoti, kad ne visos pastangos vienodai svarios ir pagrįstos“.

Kitas aspektas, vertas prekybininkų dėmesio – esamų žalių plotų išsaugojimas, mat didesnė asfalto danga lemia atsirandančias karščio salas miestuose bei suprastėjusį kritulių sugeriamumą. „Sprendimais galėtų būti esamų želdinių išsaugojimas ir naujų diegimas (sienų, stogų apželdinimas)“, – komentavo ekspertė.

Ne mažiau svarbu ir darbuotojų sąmoningumo ugdymas. „Mano žiniomis, „Lidl“ darbuotojai yra instruktuojami dėl tvarumo, pvz., jiems griežtai draudžiama dalinti ypač lengvus plastikinius maišelius, kasoje savavališkai įdėti pirkėjo prekes į skaidrų plastiko maišelį ir pan. Kuo labiau darbuotojai supras savo sprendimų įtaką aplinkai, tuo labiau iš to išloš ir darbdavys“, – 15min apibendrino Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką