Tą naktį Ukrainos komanda turėjo naują ir galingą mūšio lauko įrankį – pažangias palydovines nuotraukas, leidžiančias beveik realiu laiku sekti karių judėjimą ir jų pozicijas.
Dar prieš metus palydovinės nuotraukos karius fronto linijoje pasiekdavo ne visada tą pačią dieną. Procesą stabdė mažiau pažangios technologijos ir paini vadovybės struktūra.
Dėl šių priežasčių tolimojo nuotolio dronais buvo itin sunku pataikyti į judančius taikinius, pavyzdžiui, apleistame name pasislėpusius karius. Dabar namą stebinti paramos komanda dronų operatoriams pateikia šviežią palydovinį vaizdą, kuriame aiškiai matėsi kieme stovintis automobilis – tiesioginis įrodymas, kad rusai yra viduje.
„Taikinys patvirtintas“, – sušnabždėjo vienas iš dronų operatorių, šaukiniu Tichis.
Operatyvus aukštos kokybės palydovinių vaizdų perdavimas kariams fronto linijoje – vienas esminių technologinių proveržių mūšio lauke praėjusiais metais. Tai leidžia Ukrainai žaibiškai smūgiuoti ginklų sandėliams, logistikos centrams ir karių susitelkimo vietoms Rusijos kontroliuojamos teritorijos gilumoje bei pačioje Rusijoje.
Pikapas, kurį vairavo Tichis ir jo partneris, šaukiniu Teplo, iš tiesų yra mobili vadavietė su kompiuteriais, galinčiais prisijungti prie komercinių palydovų.
Olandų įmonė „Bravo1Alpha“ sukūrė dar patogesnį įrankį: vaizdai perduodami į įrenginį, primenantį nešiojamą vaizdo žaidimų konsolę, kuriame pilotai gali ieškoti taikinių, planuoti skrydžio maršrutus ir netgi šaudyti iš dronų.
Kai kuriais atvejais kariai fronto linijoje gali patys valdyti palydovus, greitai analizuoti vaizdus, ieškodami taikinių, ir tada paleisti šūvius. Operatyviai perduodami palydoviniai vaizdai taip pat padeda jiems patikrinti, į kuriuos taikinius buvo pataikyta, o, prireikus, apšaudyti dar kartą.
Kariams vis dar reikalingas aukštesnio rango vadų patvirtinimas prieš pasirenkant taikinius – taip sumažinama mažiau patyrusių pilotų klaidų rizika. Vis dėlto pats procesas dabar yra kur kas labiau optimizuotas.
Ši pažanga padėjo pagrindą Ukrainos pastangoms izoliuoti Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį. Neseniai su palydovų pagalba surengtos atakos padėjo sunaikinti keltų terminalus, gyvybiškai svarbius Rusijos pastangoms aprūpinti pusiasalį, bei logistikos kelius, kuriais Pietų Ukrainoje esantiems rusų kariams tiekiama ginkluotė ir maisto atsargos.
Birželį Ukrainos 422-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko kariai, pasitelkę palydovinius vaizdus, okupuotoje Zaporižios srityje nustatė ir sunaikino keletą objektų, kuriuos Rusija naudojo trikdyti „Starlink“ sistemos signalams. Jais navigacijai kliaujasi dauguma Ukrainos dronų.
Be to, šis pulkas neseniai dalyvavo operacijoje, kurios metu, be kitų taikinių, Kryme buvo sunaikintos kelios ypač brangios Rusijos oro gynybos sistemos.
„Tai neįtikėtinai vertinga parama“, – pažymėjo pulko vadas majoras Mykola Kolesnykas.
Karui Ukrainoje iš esmės įstrigus kruvinose pozicinėse kovose, sėkmė mūšio lauke vis labiau priklauso nuo naujų technologijų, dėl kurių abi pusės lenktyniauja, siekdamos įgyti pranašumą. Dronai – tiek ore, tiek sausumoje, tiek jūroje – tapo efektyviausiu įrankiu priešams sužaloti ar sunaikinti.
Tačiau ši technologija yra kur kas mažiau efektyvi, kai kalbama apie patį priešo aptikimą. Žvalgybiniai dronai (žinomi kaip ISR) gali būti numušti, o jų signalai –sutrikdyti. Be to, ribotas ne tik jų veikimo nuotolis, bet ir fiziškai apimama teritorija.
Kosmosas tampa naująja šio karo fronto linija.
Ukrainiečiai dar iki 2022 m. invazijos naudojosi sąjungininkų vyriausybių ir komercinių įmonių teikiamais palydoviniais vaizdais, kad palengvintų kovą su Rusija.
Visai neseniai palydoviniai vaizdai fronto linijoje buvo retenybė. Prieigą prie tokių duomenų turėjo tik vyresnieji vadai, naudojantys vaizdus aukščiausio lygio strateginiam planavimui.
Net ir šie pajėgumai buvo riboti bei lengvai sutrikdomi. Pavyzdžiui, 2025 metų kovą prezidentas Donaldas Trumpas įsakė Pentagonui nutraukti dalijimąsi palydoviniais vaizdais, nors vėliau jis vėl leido tiekti šią informaciją Ukrainai.
Maždaug per pastaruosius metus Ukrainos galimybės naudotis palydoviniais vaizdais, kuriuos teikia JAV vyriausybė ir privačios įmonės, smarkiai išsiplėtė.
Komercinė įmonė „Vantor“, daugelį metų bendradarbiaujanti su Ukraina, neseniai paleido šešis naujus palydovus. Dabar jų iš viso turi 10. Šios įmonės palydovai kasdien gali aprėpti iki 7 milijonų kvadratinių kilometrų planetos paviršiaus – to pakanka daug kartų nuskėnuoti Ukrainos mūšio lauką, paaiškino įmonės transformacijos vadovas Willas Cocosas.
Palydovai tą pačią teritoriją gali nufotografuoti iki 15 kartų per dieną. Tai padeda kariams pastebėti net menkiausius vietovės pokyčius, kurie gali išduoti galimus Rusijos taikinius.
Anot W.Cocoso, Ukrainos pažangai mūšio lauke kur kas svarbesnis veiksnys buvo tai, kad šiais vaizdais galėjo naudotis fronto linijoje esantys kariai.
Nuotraukas dabar galima gauti vos per 15 minučių, nors dažniau tai užtrunka iki kelių valandų. Vis dėlto tai yra milžiniškas šuolis į priekį, palyginti su netolima praeitimi, kai vaizdų tekdavo laukti dienų dienas.
W.Cocoso teigimu, dar svarbesnis veiksnys Ukrainos pažangai fronte buvo išplėsta galimybė susisiekti su kovos lauke esančiomis pajėgomis.
„Iš esmės mes tiesiog perduodame palydovą jiems, – pažymėjo „Vantor“ atstovas. – Tai jie nurodo, ką fotografuoti.“
Dronų karo pradžia iš esmės pakeitė mūšio lauko veidą nuo pat šio konflikto pirmųjų dienų. Praeityje liko didelės šarvuotos technikos kolonos, logistikos centrai ar karių sankaupos, kurias būdavo lengva pastebėti ir užpulti.
„Mūsų pulkas tanko nematė jau pusę metų, – pabrėžė M.Kolesnykas. – Tie, kuriuos jie dar turi, akylai paslėpti slėptuvėse.“
Pulko vadas atkakliai reikalavo su „The New York Times“ žurnalistais susitikti miško pakraštyje už Zaporižios, pietryčių Ukrainoje, o ne vadavietėje ar pačiame mieste, nes baiminosi virš galvos zujančių dronų.
Komercinės palydovų bendrovės saugo didžiulius, per ilgą laiką sukauptus vaizdų archyvus, leidžiančius mūšio lauko vadams ištyrinėti subtilius aplinkos pokyčius – pėdsakus lauke, nuvirtusius medžius, naujai išvalytą žemę. Bet kas gali išduoti, kad ten slepiasi taikinys.
„Apskritai, tai panašu tikrų tikriausią revoliuciją karinių technologijų srityje“, – mano Robertas Tollastas, karinis ekspertas iš Londono Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI).
Pamiškėje įsitaisę du Ukrainos dronų operatoriai, stebintys namą su jame esančiais rusais, laukė patvirtinimo. Karys, šaukiniu Teplo, telefono ekrane paleido vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas ką tik su palydovo pagalba suduotas smūgis.
Jame – tanki giraitė Chersono srityje, kurioje plika akimi nesimatė jokių karinių taikinių. Tačiau kelias savaites analizavę palydovines nuotraukas, kariai pastebėjo medžių link vedančias vėžes – ankstesniuose kadruose jų nebuvo. Kitame vaizdo įraše ta pati giraitė jau buvo virtusi liepsnojančios technikos pragaru.
„Tai tobula operacija, – pareiškė Teplo. – Tiesą sakant, tai šiek tiek baugina. Niekas negali tau padėti.“
Lauko pakraštyje tvyrojo bauginanti tyla. Retkarčiais ją pertraukdavo svirplių griežimas ir toli aidintys sprogimai. Tačiau, laukdami priešo dronų, Ukrainos pilotai buvo įsitempę ir budrūs. Kiekvienas keistas garsas priversdavo juos krūptelėti. Kario, šaukiniu Tichis, ranka buvo sutvarstyta po neseniai įvykusio susidūrimo su rusišku pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronu.
Pirmąjį bandymą sunaikinti namą su rusų pilotais nutraukė Rusijos pajėgų bombardavimas. Dangų perskrodė „Shahed“ dronai ir galingos sklendžiančios bombos. Ukrainos naudojama elektroninės kovos įranga, skirta trikdyti Rusijos ginklų GPS signalus, taip pat užkirto kelią ir Ukrainos komandai paleisti savo droną.
Praėjus kelioms naktims, buvo ramiau. Tada Ukrainos kariai galėjo suduoti lemtingą smūgį. Po atakos užfiksuotoje palydovinėje nuotraukoje buvo matyti jo padariniai: namo stoge žiojėjo dvi didžiulės skylės.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company





