Nuo vasaros pradžios „Kronstadt“ atžvilgiu iškelta dešimtys ieškinių, o jų bendra suma, kai kuriais skaičiavimais, jau viršijo 1 mlrd. rublių (apie 11 mln. eurų).
Tiksli jų kilmė ar reikalavimų pobūdis viešai nedetalizuojamas, tačiau manoma, kad tai susiję su tiekimo sutrikimais, neįvykdytais įsipareigojimais ar subrangovų pretenzijomis.
Įmonė žinoma kaip bepiločių orlaivių „Orion“ ir „Inokhodets“ gamintoja. Šie dronai yra naudojami Rusijos kariuomenės operacijose prieš Ukrainą.
„Orion“ – tai žvalgybinis ir kovinis dronas, galintis skristi iki 24 valandų, „Inokhodets“ – šiek tiek pažangesnis modelis, dažnai laikomas Rusijos bandymu sukurti analogą amerikietiškam „MQ-9 Reaper“ – vienam pažangiausių Vakarų šalių bepiločių, naudojamų tiek žvalgyboje, tiek taikinių atakavime.
Suveikė Vakarų sankcijos
Pastaraisiais metais „Kronstadt“ susidūrė su rimtais iššūkiais.
Pramonės šaltiniai skelbia, kad įmonė patiria sunkumų jau nuo 2022 m., kai iš jos pasitraukė pagrindinis investuotojas – Rusijos konglomeratas „AFK Sistema“. Be finansinio užnugario, skolos ėmė sparčiai augti.
Papildomą smūgį sudavė Vakarų sankcijos, kurios nutraukė prieigą prie kritinių technologinių komponentų.
Dėl to išaugo gamybos sąnaudos, o įmonės tiekimo grandinės tapo neefektyvios. Tuo pačiu metu padidėję valstybiniai užsakymai dronų gamybai sukėlė papildomą spaudimą – bendrovė nesugebėjo laiku įvykdyti įsipareigojimų.
Padėtį dar labiau komplikavo karo veiksmai. Leidinys „Rusdronport“ praneša, kad Ukrainos smūgiai „Kronstadt“ gamykloms taip pat prisidėjo prie esamos krizės – įmonės infrastruktūra buvo apgadinta, o tai turėjo įtakos gamybos apimtims.
