Sekite 15min Google
Juodi, mėlyni, raudoni ar oranžiniai USB lizdai gali būti skirti skirtingoms užduotims. Todėl įprotis įrenginį jungti į pirmą pasitaikiusį laisvą lizdą ne visada yra geriausias pasirinkimas, rašo „MakeUseOf“.
USB lizdai pirmiausia skiriasi duomenų perdavimo greičiu ir energijos kiekiu, kurį gali tiekti prijungtam įrenginiui. Vieni skirti klaviatūroms ar pelėms, kiti – išoriniams kaupikliams, o kai kurie papildomai palaiko didesnę galią, todėl gali greičiau įkrauti išmaniuosius telefonus ar kitus įrenginius.
Pavyzdžiui, prijungus išorinį SSD prie seno USB 2.0 lizdo, jis veiks, tačiau duomenų perdavimo greitis bus gerokai mažesnis, nei leidžia pats kaupiklis. Panaši situacija gali būti ir su išmaniuoju telefonu – netinkamas lizdas gali pastebimai pailginti įkrovimo laiką.
Būtent todėl USB lizdo spalva gali būti naudinga užuomina.
Ką reiškia USB lizdų spalvos?
Juoda – USB 2.0.
Tokie lizdai tinka klaviatūroms, pelėms, spausdintuvams ir kitiems įrenginiams, kuriems nereikia didelio duomenų perdavimo greičio. USB 2.0 užtikrina iki 480 Mb/s greitį, todėl šiuolaikiniams išoriniams kaupikliams tai jau nėra pats sparčiausias pasirinkimas.
Mėlyna – USB 3.0 arba USB 3.1.
Mėlynas lizdas paprastai skirtas spartesniam duomenų perdavimui. Jį verta rinktis naudojant išorinius kietuosius diskus, USB atmintines ar kitus įrenginius, kuriems svarbus greitis. Priklausomai nuo konkrečios USB 3.x versijos, duomenų perdavimo sparta gali siekti iki 5 Gb/s.
Turkio spalvos – spartesnės USB 3.x versijos
Ši spalva dažniausiai naudojama pažangesniems USB lizdams, pavyzdžiui, USB 3.1 Gen 2. Jie gali pasiūlyti didesnį duomenų perdavimo greitį ir didesnę galią, tačiau tikslios charakteristikos priklauso nuo konkretaus įrenginio gamintojo.
Raudona arba oranžinė – didesnė galia ir įkrovimas.
Tokie USB lizdai dažnai reiškia, kad jie gali tiekti energiją net tada, kai kompiuteris yra išjungtas. Jie ypač patogūs įkraunant išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir kitus įrenginius.
Balta – senesnės USB versijos
Balti lizdai gali būti naudojami įrenginiuose su USB 1.1 ar dar senesniais standartais. Šiuolaikinėms užduotims jie labai lėti, nors paprastiems išoriniams įrenginiams dar gali tikti.
Tačiau spalva nėra absoliuti taisyklė
Čia slypi svarbi detalė: USB lizdų spalvos nėra taip griežtai standartizuotos, kad vien pagal jas būtų galima 100 proc. nustatyti lizdo galimybes.
Gamintojai gali naudoti savo spalvų žymėjimą, todėl mėlynas USB lizdas skirtinguose įrenginiuose nebūtinai turės visiškai vienodas charakteristikas.
Jeigu lizdo galimybės yra svarbios – pavyzdžiui, jungiate išorinį SSD arba norite pasiekti maksimalų įkrovimo greitį – geriausia papildomai patikrinti kompiuterio ar kito įrenginio specifikacijas bei simbolius šalia jungties.
Kokį USB lizdą rinktis skirtingiems įrenginiams?
„MakeUseOf“ autorius pasakoja, kad išsiaiškinęs, ką reiškia USB lizdų spalvos, nustojo įrenginius jungti į pirmą pasitaikiusį lizdą.
Išmaniajam telefonui jis renkasi raudoną arba oranžinį lizdą, jei toks yra, nes jie gali tiekti daugiau energijos ir paspartinti įkrovimą.
Išoriniam kietajam diskui ar kitam duomenų kaupikliui geriau rinktis mėlyną arba turkio spalvos USB lizdą. Perkeliant didelius duomenų kiekius skirtumas tarp skirtingų USB versijų gali būti ypač juntamas.
O klaviatūrai ar pelei visiškai pakanka klasikinio juodo USB 2.0 lizdo – nėra prasmės tokiems įrenginiams užimti sparčiausių jungčių.
Vis dėlto spalva tėra pirmoji užuomina. Šalia USB-A lizdo dažnai galima rasti ir papildomų simbolių. Pavyzdžiui, SS arba „SuperSpeed“ nurodo spartaus duomenų perdavimo palaikymą, o žymėjimas SS10 gali reikšti iki 10 Gb/s greitį. Žaibo ar baterijos simboliai dažniausiai nurodo didesnę maitinimo galią ir įkrovimo galimybę.
Taigi USB lizdai tikrai nėra tokie vienodi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Į jų žymėjimą verta atkreipti dėmesį ne tik naudojant kompiuterį, bet ir televizorių, automobilį ar kitus įrenginius.
