Vidmantas Kairys, be kita ko, ragina Lietuvą pagalvoti ir apie bepiločių orlaivių testavimo poligonų ir žinių klasterių steigimą.
„Poreikis yra didelis ir tai, kad Lietuvoje šiuo metu jau yra užuomazgos antidroninių sistemų gamybos, manau, Lietuva turėtų geras perspektyvas, jeigu būtų suderinta ir kryptingai dirbant ir ne vien tik tenkinant vietinės rinkos poreikius, tačiau einant į tarptautinę rinką“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje, kur aptarta inovacijų į bepiločius orlaivius situacija, sakė V.Kairys.
„Šioje vietoje Lietuva galėtų turėti tam tikrą išskirtinumą, nes su dronų gamyba mes esame gerokai pavėlavę, nes aplinkui tiek latviai su dronų gamyba stipriai yra pažengę, tiek estai ir lenkai“, – pridūrė jis.
Pasak jo, paskaičiuota, kad vien apsaugoti Vokietijos oro uostus reikia maždaug 500 mln. eurų investicijų į tokias sistemas.
V.Kairys taip pat pabrėžė, kad dabar labai aktualus dronų testavimo poligonų klausimas.
„(Reikia – BNS) bandyti apie tai galvoti. Lietuva galėtų padaryti proveržį. (...) Tų centrų testavimui trūksta. Kiek žinau, vokiečiai jų dairosi, kur galėtų testuoti. (...) Testuoja Lenkijoje, o galėtų ir Lietuvoje, nes jiems praktiškai skrydžio iš Frankfurto į Varšuvą ar į Vilnių yra tik 20 minučių skirtumas“, – teigė V. Kairys.
Jo teigimu, vokiečiai bandymų poligonų ieško kitose šalyse dėl vietinių priežiūros institucijų požiūrio į bandymus.
„Dronas, kai bandomas, gali nuskristi kažkur ir gali padaryti tam tikrą žalą. Vokietija žiūri kaip į orlaivių bandymus ir žiūri labai tiesmukai. Vokiečiai skundžiasi, kad leidimų dėl aviacinių komercinių darbų gavimas užtrunka tris-keturias savaites, atsakymas dėl dronų šou demonstravimo danguje leidimo užtrunka iki penkių savaičių“, – kalbėjo V.Kairys.
Europos dronų asociacijos atstovo teigimu, trečia perspektyvi sritis – žinių klasterių poreikis.
„Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tokių žinių (susijusių su dronais – BNS) centrų, klasterių dar nėra, tačiau galimybė sukurti turbūt yra, svarbiausia nepavėluoti“, – tvirtino V.Kairys.
Pasak jo, Europos Komisija tam numatė ir finansavimo priemonių, o viena jų – Europos investicijų banko (EIB) finansavimas didesniems negu 8 mln. eurų vertės projektams, tačiau, V. Kairio teigimu, jų Europoje yra pakankamai mažai.
„Viena iš priežasčių, kad amerikiečiai pas save nusivilioja daugiau žadančius startuolius ir protai iš Europos nuteka“, – teigė V.Kairys.
