Pingvinų kolonijas vieną nuo kitos vidutiniškai skiria apie 250 km. Mokslininkai, naudodamiesi palydovais, ieško jų, nes žinojo dar ne apie visas, bet dabar jau mano radę visas likusias pingvinų buvimo vietas.
Bendra populiacija, kurią dabar sudaro apie 550 tūkst. pingvinų, dėl atrastų keturių naujų kolonijų buvo papildyta keliais tūkstančiais.
Mokslininkai aiškina, kad kolonijos yra atsekamos pagal jų paliekamas guano krūvas, matomas ant balto ledo. Jei paukščių susirenka labai daug, šios dėmės matomos net iš kosmoso.
Kolonijų skaičius yra labai svarbus gamtosaugininkams, stebintiems klimato kaitos veikiamą rūšį.
Imperatoriškieji pingvinai poruojasi, deda kiaušinius ir juos peri, augina jauniklius ant jūrą dengiančio ledo, tačiau Antarktidoje jo vis mažėja. Tad kyla klausimas dėl šių pingvinų išlikimo šiltėjančiame pasaulyje.
Kaip aiškino Peteris Frentwellas iš Britų antarktinės tarnybos, šiems paukščiams teks prisitaikyti ir persikelti į naujas vietas, nes ledas ir toliau tirps.
Kai kurie tai daro jau dabar. P.Frentwellas pasakoja, kad imperatoriškieji pingvinai bando atkurti koloniją netoli Jungtinės Karalystės Halley tyrimų stoties.
Ši kolonija kadaise buvo antra pagal dydį visoje Antarktidoje, tačiau 2016 m. įlūžus ledui tūkstančiai jaunų pingvinų nuskendo, mirtinai sušalo.
