Stebimos nerimą keliančios tendencijos
Valstybės kontrolė per pastaruosius dešimt metų atliko penkis veiklos auditus, kurių metu buvo keliami su mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų kokybe ir tikslingumu susiję klausimai, nustatyti taisytini aspektai bei siektini rodikliai, rašoma pranešime spaudai.
Vertinant šių auditų poveikį bei atliekant nuolatinę mokslo ir inovacijų srities stebėseną parengta apžvalga rodo, kad, nepaisant valstybės lygiu keliamo tikslo pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, šioje srityje proveržio vis dar nėra.
Valstybės kontrolės vertinimu, sistemiškai nesprendžiant pamatinių problemų, situacijos nepakeis ir iki 2027 metų mokslui ir inovacijoms numatytų skirti 756 mln. ES fondų lėšų. Nesiimant papildomų priemonių mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti, šios lėšos, tikėtina, netaps proveržį kuriančiomis inovacijomis.
Ne vienerius metus mokslo ir inovacijų srityje stebimos nerimą keliančios tendencijos. Lietuvoje mažėja mokslinis potencialas – per pastaruosius devynerius metus Lietuvoje doktorantų sumažėjo ketvirtadaliu. Net 80 proc. jų mano, kad doktorantūros studijos yra tobulintinos.
Šalies aukštosios mokyklos nepritraukia doktorantų iš užsienio. Lietuva du kartus atsilieka nuo ES vidurkio (22 proc.) pagal užsienio doktorantų dalį šalyje (10,1 proc.) ir Europos Sąjungoje pagal užsienio doktorantų skaičių užima 24 vietą iš 27. Ši vieta nuo 2016 metų nepasikeitė. Palyginimui – pagal šį rodiklį Estija 2021 metais Europoje užėmė 14 vietą.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimas galėtų paskatinti inovacijų ir ekonomikos augimą, tačiau pastebima tendencija, kad Lietuvoje mokslininkai nėra suinteresuoti dirbti verslo įmonėse, o verslas nelinkęs investuoti į mokslinius tyrimus. Didžiausią dalį, net 70 proc., moksliniams tyrimams skirtų lėšų sudarė valdžios ir ES struktūrinės paramos lėšos. Priešinga situacija yra kaimyninėje Estijoje, kur verslas yra pagrindinis investuotojas į mokslinius tyrimus. 2020 metais Estijos verslo išlaidos šiai sričiai sudarė 0,98 proc. BVP, o Lietuvoje jos buvo dvigubai mažesnės.
Lietuvoje mokslo ir inovacijų sritis yra labai priklausoma nuo ES struktūrinės paramos lėšų, bet nepaisant to išnaudojamos ne visos tiesioginio ES finansavimo galimybės. Pagal gautas lėšas iš didžiausios mokslinių tyrimų paramos programos „Horizontas 2020“ Lietuva yra 27 tarp 28 paramą gavusių šalių. Palyginimui, iš šios programos Estija gavo 2,7 karto daugiau lėšų nei Lietuva.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia esanti numačiusi iš esmės keisti situaciją.
Anot jos, prieš mėnesį patvirtinta Mokslo plėtros programa, joje suplanuotos priemonės stiprinti Lietuvos mokslą, didinti jo tarptautiškumą, priartinti mokslo rezultatus prie visuomenės.
„Tam numatytos ir lėšos, papildomai finansavimą didinti planuojama daugiau nei 1,5 mlrd. eurų iki 2030 metų, šalia Valstybės kontrolės paminėtų ES fondų lėšų“, – teigiama ministerijos komentare BNS.
Jame pažymima, kad šiemet moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai trečdaliu padidintas finansavimas.
„Dėl to yra skirtos papildomos vietos doktorantūroje, podoktorantūros studijoms, studentų įtraukimui į mokslines veiklas, lituanistikos programai, papildomos lėšos konkursiniams mokslininkų inicijuotiems projektams ir kt.“, – teigiama atsakyme.
Anot jo, siekiant glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo sukurta priemonė, kuri sutelks abiejų sektorių atstovus spręsti realius, visuomenei aktualius iššūkius, kuriems reikalingi mokslo ir inovacijų sprendimai.
