2016-09-25 18:53

Visiškai netikėtai pirmą kartą mokslo istorijoje stebimas juodosios skylės gimimas

Supernovų sprogimai – sunkiai prognozuojamas procesas, todėl paprastai nepavyksta stebėti tų žvaigždžių, kurios jau tuoj sprogs supernovomis, prieš pat sprogimą.
Neseniai susiformavusi juodoji skylė
Neseniai susiformavusi juodoji skylė / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Supernovos pradmenų paprastai ieškoma archyviniuose duomenyse, bet tai gali būti keleto metų senumo duomenys. Dabar, atrodo, pirmą kartą gana netikėtai pavyko stebėti mirštančią žvaigždę viso proceso metu.

Tai nebuvo supernova, o netgi dar įdomesnis reiškinys – nepavykusi supernova, kai masyvi žvaigždė tiesiog nusimetė išorinį apvalkalą, o jos branduolys transformavosi į juodąją skylę.

Dar 2009 metais ši žvaigždė trumpam sužibo pustrečio karto ryškiau, nei įprastai, o vėliau ėmė blėsti. Pastaruoju metu ji pritemo jau 250 kartų labiau, nei švietė prieš žybsnį, ir toliau tamsėja.

Šviesos kreivės duomenys leidžia spręsti, kad žvaigždė suiro, o tai, kas šviečia dabar, yra likusio apvalkalo, krentančio į naujai atsiradusią juodąją skylę skleidžiama spinduliuotė.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą