Milžiniškas užsakymas
Trijų su šiuo klausimu susipažinusių „Financial Times“ teigimu, du Vokietijos startuoliai ir didžiausias šalies rangovas „Rheinmetall“ gaus dalį sutarties, kurios vertė siekia beveik 300 mln. eurų kiekvienam.
Oficialūs susitarimai dar nėra pasirašyti, tačiau jei sutartis bus patvirtinta Vokietijos parlamento biudžeto komitete, tai bus didžiausi sandoriai, kuriuos yra sudariusios šios dvi jaunos startuolių įmonės.
Pagal susitarimą trys įmonės sutiks tiekti iki 12 000 dronų, teigia vienas iš su diskusijomis susipažinusių asmenų, nors iš karto bus pristatyta tik dalis šio skaičiaus.
Tikimasi, kad šie dronai bus tiekiami naujai Vokietijos brigadai, dislokuotai Lietuvoje, siekiant apginti NATO rytinį flangą nuo Rusijos. Su situacija susipažinę asmenys teigia, kad pareigūnai tikisi, jog konkurso užsakymo padalijimas tarp trijų įmonių paskatins inovacijas. „Jie tai daro, kad išlaikytų konkurenciją ir užtikrintų, kad gaus geriausią sistemą“, – sakė vienas iš „Financial Times“ šaltinių.
Šis sandoris sudarytas tuo metu, kai Europos šalys siekia sustiprinti savo pajėgumus kovoti su dronais, diegdamos gynybines technologijas, skirtas apsaugoti nuo dronų įsibrovimų, ir puolamuosius dronus, skirtus smogti priešo taikiniams.
Kurs garsūs startuoliai
Nuo tada, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, investicijos į Europos gynybos technologijų startuolius smarkiai išaugo, o rizikos kapitalo įmonės plūsta į karinį verslą.
„Helsing“, kurią remia „Spotify“ įkūrėjas Danielis Ekas, yra vertingiausias Europos gynybos startuolis, kurio vertė siekia 12 mlrd. eurų. Per pastaruosius metus ji paskelbė planus tiekti 6000 smogiamųjų dronų Ukrainai, įsigijo Vokietijos lėktuvų gamintoją „Grob“ ir paskelbė planus gaminti povandenines stebėjimo sistemas Jungtinėje Karalystėje.
„Stark“, įkurta vos prieš 15 mėnesių, remiama investuotojų, tarp kurių yra JAV technologijų milijardierius Peteris Thielas ir Silicio slėnio bendrobė „Sequoia Capital“. Šis startuolis turi komandą Ukrainoje, užsiimančią bandymais ir plėtra, o liepos mėnesį paskelbė, kad atidarys gamyklą Anglijoje.
Planai dalį sutarties skirti tankų ir artilerijos grupei „Rheinmetall“, kuri jau laimėjo dešimtis milijardų eurų vertės vyriausybės sutarčių, kai kuriuos gynybos vadovus nustebino. Nors įmonė bendradarbiauja su JAV dronų gamintoju „Anduril“ ir Izraelio įmone „UVision“, iki šiol ji neturėjo savo ginkluotų dronų. „Rheinmetall“ taip pat pradėjo statyti gamyklą Lietuvoje.
Vokietijos brigada Lietuvoje
Sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje priimtas 2023 metais. Šis sprendimas atspindi ir NATO įsipareigojimą kolektyvinei gynybai ir yra Aljanso regioninių gynybos planų, patvirtintų NATO viršūnių susitikimo, vykusio Vilniuje 2023 m. liepos mėn. metu, dalis.
Lietuva kuria infrastruktūrą karių apgyvendinimui, treniravimuisi, karinės technikos laikymui ir aptarnavimui, rengiasi priimti į Lietuvą atvykstančias Vokietijos karių šeimas.
Nuolatiniam buvimui Lietuvoje perkeliama Vokietijos kariuomenės 45-oji šarvuotoji brigada su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.
Brigados perkėlimas vyksta laipsniškai – didžiąja dalimi brigados dislokavimas vyks 2025–2026 metais, o pilnas kovinės brigados pajėgumas bus pasiektas 2027-aisiais. Brigada bus pilnai koviniams veiksmams pasirengęs vienetas, turintis visą reikiamą techniką, įrangą, personalą bei atsargas. Brigadą sudarys 5 tūkstančiai karių ir 2 tūkstančiai karinės technikos vienetų.
