Sekite 15min Google
Juos atrado ir vardus pasiūlė VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas Kazimieras Černis su Edvardu Černiu ir kolega iš Latvijos Ilgmaru Egličiu.
Asteroidą, dabar pavadintą Nida, mokslininkai atrado 2010 metų gegužės 5 dieną Baldonės astronomijos observatorijoje, Latvijoje, naudodami 80/120 cm Šmito sistemos teleskopą. Tuo metu naujasis objektas buvo apie 21-ojo ryškio ir judėjo Mergelės žvaigždyne.
„Šį asteroidą atradome kartu su daktaru I. Egličiu, stebėdami dangų žemai virš pietinio horizonto. Dėl nepalankių oro sąlygų kitą naktį asteroido stebėti nepavyko“, – sakė K. Černis.
Anot jo, tik gegužės 10 dieną pavyko jį dar kartą nufotografuoti.
„Manėme, kad objektas jau yra pamestas ir prarastas, nes per tą laiką jo niekas daugiau nestebėjo. Tačiau, praėjus maždaug dviem mėnesiams, liepos 9 dieną, objektą užfiksavo ir patvirtino kosminė observatorija WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) – NASA infraraudonųjų spindulių kosminis teleskopas, turintis 0,4 metro skersmens pagrindinį veidrodį. Šie stebėjimai leido susieti naujuosius duomenis su ankstesniais Baldonės observatorijos stebėjimais ir tiksliau apskaičiuoti asteroido orbitą“, – tvirtino K. Černis.
Asteroidas Šventoji astronomų pirmąsyk nufotografuotas 2008 metų rugpjūčio 31 dieną VU Molėtų astronomijos observatorijoje, naudojantis 0,5 m skersmens Maksutovo sistemos teleskopu.
Tuo metu jis buvo apie 20-ojo ryškio ir judėjo vakarine Žuvų žvaigždyno dalimi. Rugsėjo 5 dieną asteroidą patvirtino JAV Kit Pyko observatorija (Kitt Peak Observatory, Arizona), naudodama 1,8 m skersmens teleskopą.
K. Černis su kolegomis nuo 2004 metų jau yra pavadinęs daugiau nei 150 asteroidų, iš jų 100 turi lietuviškus ar su Lietuvos istorija susijusius vardus. Dangumi skrieja „Kaunas“, „Klaipėda“, „Molėtai“, „Plungė“, „Kretinga“ ir kiti.
„Dar vieną esu pavadinęs ir kito pajūrio kurorto – Palangos – vardu. Tai vienos gražiausių vietų Lietuvoje, o man malonu pavadinti asteroidus jų garbei – ten dažnai važiuojame su šeima, grįžtame pailsėję, parsivežame daug gražių prisiminimų“, – sakė astronomas.
Anot jo, kelis asteroidus yra pavadinęs ir kitų Lietuvos kurortų vardais – Birštonas, Druskininkai.
„O kalbant apie upes, pagerbti Šventosios upę pasirinkau todėl, kad tai ilgiausia vien Lietuvos teritorijoje tekanti upė. Tai jau trečias asteroidas, pavadintas Lietuvos upių vardais. Pirmieji du – „Nemunas“ ir „Neris“, – tvirtino K. Černis.
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (833362) Nida nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai tris kartus toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per penkerius metus ir 65 dienas (1889,56 paros).
„Nida“ vėl priartės prie Žemės 2027 metų rugpjūčio pabaigoje – mažiausias atstumas bus apie 298 mln. km. Tuo metu ji bus maždaug 20-ojo ryškio, todėl bus matoma vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Vandenio žvaigždyne, netoli opozicijos, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
Asteroidas (431803) Šventoji nuo Saulės nutolęs vidutiniškai 2,6 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per ketverius metus ir 102 dienas (1563,19 paros).
Kitų metų sausio pabaigoje „Šventoji“ vėl priartės prie Žemės – mažiausias atstumas bus apie 247 mln. km. Tuo metu ji bus maždaug 20-ojo ryškio ir opozicijos metu bus matoma Lietuvos danguje Vėžio žvaigždyne.
