Sekite 15min Google
Žurnale „Nature Aging“ paskelbtame tyrime mokslininkai užfiksavo struktūrinius pokyčius dešimtyse žmogaus audinių ir nustatė, kad skirtingos kūno dalys sensta pagal stebėtinai skirtingus grafikus.
Vieni audiniai sparčiai keičiasi jau nuo trisdešimties, kiti – beveik nesikeičia iki pat menopauzės, o dalis organų sensta dviem ryškiais šuoliais.
Kitaip tariant, viso organizmo mastu nevyksta vienas bendras senėjimo procesas. Priešingai – atskiri organai ar sistemos turi savo individualius laiko skales, o skirtingos organų sistemos gali daryti įtaką viena kitai, rašo „Science Alert“.
Ko ėmėsi mokslininkai?
Siekdama tai išsiaiškinti, tyrėjų komanda, vadovaujama bioinformatikos specialisto Sanju Sinha iš „Sanford Burnham Prebys“ medicinos tyrimų instituto Kalifornijoje, sukūrė skaičiavimo sistemą „PathStAR“. Sistema tiria audinių mikroskopinę sandarą standartiniuose patologinės anatomijos vaizduose.
Užuot tiesiog nustatinėjusi žmogaus amžių, sistema vertino fizinius audinių sandaros pokyčius.
Mokslininkai „PathStAR“ metodą pritaikė daugiau nei 25 000 audinių mėginių, paimtų iš 970 mirusių donorų (kurių amžius siekė nuo 21 iki 70 metų), apimdami 40 skirtingų audinių tipų.
„Tai viešai prieinamas duomenų rinkinys, kuriuo naudojasi šimtai mokslininkų grupių, tačiau beveik visi jie analizuoja molekulinius duomenis“, – teigia S.Sinha, turėdamas omenyje „Genotype-Tissue Expression“ projektą, kurio metu ir buvo surinkti mėginiai. „Tačiau dešimtys terabaitų vaizdinės medžiagos iki šiol liko beveik nepaliestos.“
Kas sensta anksčiausiai?
Arterijos pateko tarp anksčiausiai senstančių organizmo dalių – sparčiausias jų struktūrinių pokyčių etapas užfiksuotas jau ketvirtajame gyvenimo dešimtmetyje. Šiuos pastebėjimus remia ir patologų surinkti duomenys: intensyviausias arterijų apnašų formavimasis vyksta tarp 30-ies ir 40-ies metų, o vėliau šis procesas sulėtėja.
Spartesnis arterijų struktūros senėjimas tiesiogiai siejamas su ateroskleroze – kraujagyslių sustandėjimu dėl jų viduje besikaupiančių apnašų.
Tad nors sulaukus trisdešimties kalbos apie senatvę gali atrodyti ankstyvos, jūsų arterijos, panašu, nelaukia.
Reprodukcinės sistemos situacija – visiškai kitokia.
Ankstyvoje jaunystėje gimdos ir makšties būklė išlieka nepakitusi, tačiau penktojo dešimtmečio viduryje, artėjant menopauzei, šie organai išgyvena didžiausią struktūrinę transformaciją.
Šie pokyčiai apima tokius požymius kaip audinių atrofija ir gimdos gleivinės plonėjimas, o tai tiesiogiai siejama su mažėjančiu estrogeno kiekiu.
Kiaušidės pasižymėjo dar kitokia dinamika. Užuot kitusios tolygiai, kiaušidžių audinio struktūroje pastebėti du senėjimo proveržiai: pirmasis – apie 35–40 metus, o antrasis – sulaukus 55–60 metų, t. y. jau po menopauzės.
Šį dėsningumą tyrėjai nustatė vertindami fizinę audinių sandarą, nors genų raiškos ar DNR metilinimo analizės tokių ryškių senėjimo pikų neatskleidė.
Panašų dviejų etapų senėjimo modelį demonstravo ir kiti organai.
Iš likusių 14 audinių tipų, kurių raidos trajektorijas mokslininkams pavyko nustatyti itin patikimai, užfiksuotas vadinamasis „dvifazis“ senėjimas. Šiuo atveju du spartesnių struktūrinių pokyčių periodai dažniausiai pasireikšdavo ketvirtajame ir šeštajame gyvenimo dešimtmečiuose.
Tarp jų pateko ir organai, kurie, atrodytų, neturi nieko bendra su reprodukcija: stemplė, skrandis, storoji ir plonoji žarnos. Vyrų organizme tokį patį senėjimo modelį atkartojo prostata bei sėklidės.
Panašu, kad šie organai sensta sinchroniškai, o sąsajos neapsiriboja vien tik greta esančiomis kūno dalimis.
Asmenims, kuriems pasireiškė spartesnis storosios žarnos ir stemplės senėjimas, tokie patys procesai dažniausiai buvo stebimi ir prostatoje, tačiau ši sinchronizacija, panašu, yra dar platesnio masto.
„Daugiau nei pusė mūsų tirtų audinių sekė kiaušidžių senėjimo pavyzdžiu, – teigia S.Sinha. – Todėl kiaušides vertiname kaip savotišką viso organizmo senėjimo stimuliatorių.“
„Pagrindinis šių pokyčių variklis – hormonai. Jie veikia kaip viso kūno pasiuntiniai, neapsiribojantys vien reprodukcine sistema.
„Ryškiausias hormoninio ryšio susilpnėjimas užfiksuotas virškinamojo trakto audiniuose, – teigia tyrėjai. – Tai patvirtina faktą, kad estrogenų receptoriai, išsidėstę visame virškinimo sistemos epitelyje, yra gyvybiškai svarbūs palaikant apsauginį gleivinės barjerą.“
Tad dėsninga, jog žarnynas sensta panašiu tempu kaip gimda ar prostata.
Skirtingų organų senėjimas pasižymi panašiais bruožais: silpstančia energijos gamyba, lėtesniu ląstelių atsinaujinimu bei prastėjančia jų kokybės kontrole, o greta šių procesų stiprėja ir uždegiminiai procesai.
Mokslininkų teigimu, naujos žinios apie atskirų organų senėjimą gali iš esmės pakeisti prevencijos strategijas. Užuot bandžius stabdyti visą organizmą apimantį procesą, tikslingiau būtų stiprinti konkrečius organus būtent tada, kai jie yra labiausiai pažeidžiami.
„Kurdami terapijas, saugančias reprodukcinę sistemą, matome galimybę padėti ir kitiems organams bei prailginti bendrą sveiko gyvenimo trukmę“, – teigia S.Sinha.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Aging“.
