Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Verslininko įvaizdis Lietuvoje – daug geresnis nei manyta

Erika Vaiginienė, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja mokslui, inovacijoms ir kokybei.
Archyvo nuotr. / Erika Vaiginienė, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja mokslui, inovacijoms ir kokybei.
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuva šiemet pirmąkart buvo įtraukta į „Globalaus verslumo stebėsenos“ (Global Entrepreneurship Monitoring, GEM) tyrimą, kurio metodikos ir patikimumas pripažinti pasaulyje. Tyrimas, kurį inicijavo Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla (VU TVM) ir VšĮ „Versli Lietuva“, o finansavo LR Ūkio ministerija, užkirto kelią spekuliacijoms, kad verslininko įvaizdis Lietuvoje prastas. Jis parodė, kad gyventojų požiūris į verslininkus gerokai geresnis nei buvo galima manyti iš bendro komunikacinio fono šalyje.

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) dr. Erika Vaiginienė – viena tyrimo iniciatorių, kuri taip pat pasiūlė į tarptautinį GEM tyrimą įtraukti ir papildomą dalį realiai šalies gyventojų nuomonei apie verslininkus išsiaiškinti. „Buvau pastebėjusi nemažai publikacijų, kuriose įvairių sričių ekspertai dalindavosi savo nuojauta, jog verslininko įvaizdis Lietuvoje nėra geras. Turėjome tvirtą tikėjimą, kad šiandien į verslininkus žiūrima pagarbiai ir labai norėjosi tai patvirtinti objektyviais, pasaulyje patikrintais ir pripažintais kriterijais – pasirodo, buvome teisūs“, – sakė VU TVM dr. E. Vaiginienė.

Verslininko karjera – patrauklus pasirinkimas

Pasak VU TVM mokslų daktarės, vienu rodikliu verslininko įvaizdis tikrai negali būti pamatuotas, todėl buvo naudojami keli įrankiai. „Atliekant verslininko įvaizdžio tyrimą sumuojami gyventojų ir ekspertų apklausų rezultatai. Gyventojų klausiama nuomonės apie bendrą jų požiūrį į verslininko veiklą ir konkrečias verslininkų charakteristikas, prašoma pačių įsivertinti savo galimybes ir turimus įgūdžius verslauti. Ekspertų teiraujamasi apie kultūrines ir socialines normas verslininkų atžvilgiu Lietuvoje, verslininko socialinį įvaizdį“, –  metodiką aiškina E. Vaiginienė.

Tyrimas atskleidė, kad verslininkus gerai ir puikiai vertina 30 proc. šalies gyventojų, beveik 57 proc. turi apie juos neutralią nuomonę. Dauguma (66,2 proc.) jų verslininkus gerbia už tai, kad šie kuria darbo vietas, trečdalis pritaria teiginiui, kad verslininkai dirba sunkiau nei kitų profesijų atstovai. Ekspertų nuomonė patvirtino, kad socialinis verslininko įvaizdis taip pat yra teigiamas: sėkmingi verslininkai yra gerbiami ir turi aukštą statusą. Ekspertų įsitikinimu, dauguma žmonių mano, jog verslininko karjera – patrauklus pasirinkimas, verslininkai yra kompetentingi ir valdantys daug išteklių.

Daugiau nei pusė apklaustųjų teigia, kad jei turėtų resursų ir galimybių, norėtų pradėti savo nuosavą verslą. Per trečdalis respondentų įsitikinę, jog turėdami savo nuosavą verslą būtų labiau gerbiami savo pažįstamų ir artimųjų. Vyrauja nuomonė, jog nuosavo verslo įkūrimas būtų geriausias būdas panaudoti savo įsigytą išsilavinimą.

Nacionalinė kultūra verslumui – nepalanki

VU TVM dr. E. Vaiginienės teigimu, labai svarbu, ir kaip yra vertinamos konkrečios verslininkų savybės. Labiausiai išskiriamos, paminėtos trečdalio, verslininkų savybės – energija ir rizikos nevengimas. Kiek rečiau akcentuojama verslininkų inteligencija, diplomatija ir novatoriškumas.

Silpniausios verslininkų įvaizdžio charakteristikos, gyventojų nuomone – jų sąžiningumas ir etiškumas. Ne itin palankios verslumui ir kultūrinės bei socialinės normos Lietuvoje. Ekspertų nuomone, nacionalinė kultūra neskatina gyventojų imtis rizikingos verslios veiklos, yra labiau akcentuojama kolektyvinė nei individuali atsakomybė tvarkyti savo gyvenimą, per mažai skatinamas kūrybiškumas ir novatoriškumas.

„Tiek gyventojų požiūris į verslininkų etiškumą ir sąžiningumą, tiek nacionalinė kultūra verslumo, novatoriškumo skatinimo atžvilgiu, yra neatsiejami nuo bendros šalies ir valdančiųjų institucijų atstovų elgsenos. Tokią nuomonę buvo išreiškę Jungtinių Tautų organizacijos ekspertai iš užsienio, su kuriais teko bendrauti dėl vieno projekto (angl. „Accelerating Corporate Social responsibility in the EU Member States and Candidate Countries to promote harmonization, competitiveness, and social cohesion“), kurį vykdė Jungtinių  Tautų Vystymo programa bei LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – pasakojo VU TVM mokslų daktarė.

Įvaizdį formuoja žiniasklaida, draugai ir kiti verslininkai

Tyrimo rezultatai taip pat padėjo išsiaiškinti teigiamo verslininkų įvaizdžio formavimo ir verslumo skatinimo Lietuvos švietimo sistemoje potencialą. Pasirodo, nuomonę apie Lietuvos verslininkus daugiausia formuoja  žiniasklaida (50,4 proc.), taip pat draugai ir pažįstami (38,6 proc.) bei  pažįstami verslininkai (39,8 proc.).

Kiek mažiau prie verslininko įvaizdžio prisideda šeimos nariai, mokymosi įstaigos, grupės ir kurso studentai. Beveik visi respondentai, paklausti, ar mokykloje iš mokytojų gavo pakankamai žinių apie verslininkus, atsakė neigiamai. „Tai įrodo, kad yra dar nemažai potencialo požiūrį į verslo atstovus pradėti formuoti dar mokykloje, galbūt į mokymo programą įtraukiant susitikimus su sėkmingais verslumo pavyzdžiais, o gal net ir verslumo pradmenų pamokas“, – svarstė VU TVM mokslų daktarė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką