1 kv. m kainos istorija: kiek per 15 metų išaugo butų kainos Lietuvoje

Visgi per šį laikotarpį kainų kelias nebuvo tolygus, o didžiuosiuose miestuose jis vyko skirtingais greičiais – nuo 142 proc. siekiančio augimo Klaipėdoje, iki 249 proc. Kaune.

Platformos „aruodas.lt“ 2011–2026 m. duomenys fiksuoja kelis etapus: po finansų krizės vykusį kainų kritimą – žemiausias taškas pasiektas 2013 m., kuomet 1 kv. m vidutiniškai kainavo 1116 Eur. Nuo to laiko kainos ėmė nuosekliai kopti į viršų, o 2021–2022 m. įvyko itin staigus šuolis, dar vienas šuolis fiksuojamas pastaruoju metu – 2025–2026 m.

„15 metų pasiūlos istorija rodo, kad kainų skirtumai tarp miestų išlieka dideli, bet augimo tempai nebūtinai didžiausi ten, kur būstas brangiausias. Iš didžiųjų miestų, sparčiausiai vidutinė kv. m kaina kilo Kaune, lėčiausiai – Klaipėdoje.

Pastaruoju metu didesnius pokyčius matome miestuose, kur pradinis kainų lygis buvo gerokai žemesnis. Todėl vertinant rinką svarbu žiūrėti ir į absoliučią kvadratinio metro kainą, ir į tai, nuo kokios bazės ji augo“, – sako platformos „aruodas.lt“ vadovė Dovilė Ramoškaitė. Ji patikslina, kad 2026 m. duomenys skaičiuojami pagal sausio–rugpjūčio pasiūlos vidurkius, tad šis rodiklis nėra baigtinis.

Vilnius – per 15 metų nuo 1,5 iki 4,3 tūkst. Eur už kv. m

Vilniuje 2011 m. vidutinė butų pasiūlos kaina siekė 1524 Eur už kv. m. Po trejų kritimo metų žemiausias taškas pasiektas 2013 m. – 1385 Eur už kv. m.

Nuo to laiko kainos kreivė pajudėjo aukštyn ir jau 2019 m. kirto 2 tūkst. Eur ribą. Didžiausias šuolis fiksuotas 2021–2022 m., kai vidutinė kv. m kaina augo atitinkamai 18 ir 22 proc. Vėliau tempas lėtėjo, nors šiemet vėl matomas ryškesnis, 13 proc. siekiantis kilimas.

2026 m. vidutinė pasiūlos kaina Vilniuje jau pasiekė 4314 Eur už kv. m. Palyginus su 2011 m., ji buvo išaugusi 183 proc.

Kaunas aplenkė Klaipėdą tiek brangimo tempu, tiek kainomis

Kaune per 15 pastarųjų metų pokytis buvo dar ryškesnis. 2011 m. vidutinė butų pasiūlos kaina čia siekė 873 Eur už kv. m, o 2013 m. ji krito iki 771 Eur. Tačiau vėliau augimas buvo itin spartus – 2021 m. ir 2022 m. jis viršijo 20 proc. ribą ir šiemet sausio–rugpjūčio kainos vidurkis siekia jau 3046 Eur už kv. m.

Nuo 2011 m. Kaune vidutinė pasiūlos kaina išaugo 249 proc., arba beveik 3,5 karto – tai ryškiausias ilgalaikis pokytis tarp penkių didžiųjų šalies miestų.

Kitokia dinamika fiksuota Klaipėdoje. Laikotarpio pradžioje uostamiestyje vidutinė 1 kv. m kaina dar buvo smarkiai atsiplėšusi nuo Kauno, bet dėl lėtesnio kilimo laikinosios sostinės rodikliai tapo aukštesni. Žemiausią tašką vidutinė pasiūlos kaina pasiekė 2013 m. – 1047 Eur už kv. m.

Vėlesnis atsigavimas buvo palyginti lėtas, pvz., 2014 m. – 1 proc., 2016–2019 m. fiksuotas kelių proc. augimas. Ryškesnis pokytis prasidėjo 2021 m., kai vidutinė kaina išaugo 18 proc., o 2022 m. – dar 19 proc.

Įdomu tai, kad augimo tempas šiemet uostamiestyje jau beveik spėjo pasivyti popandeminius 2021 m. Šiemet sausio–rugpjūčio pasiūlos vidurkis siekia 2776 Eur už kv. m, o tai 17 proc. daugiau nei 2025 m.

Viso nuo 2011 m. vidutinė kv. m kaina Klaipėdoje padidėjo 142 proc.

Šiauliai ir Panevėžys – kainų „dvyniai“

Šiauliai ir Panevėžys per pastaruosius 15 metų išsiskyrė ne tik labai panašiomis vidutinėmis 1 kv. m kainomis, bet ir labai panašiu ilgalaikiu jų augimo tempu. 2011 m. vidutinė pasiūlos kaina Panevėžyje siekė 618 Eur už kv. m, tuo metu Šiauliuose ji buvo vos 2 Eur aukštesnė – 620 Eur, o šiemet jos siekė atitinkamai 1835 ir 1804 Eur už kv. m, t. y. buvo išaugusios 197 ir 191 proc.

Visgi Šiauliuose kainų svyravimo būta sąlyginai nuosaikesnio – tiek kritimas po pandemijos, tiek vėlesnis augimas buvo lėtesnis. Didžiausias kainų šuolis čia fiksuotas ne po pandemijos, o šiemet – siūloma 1 kv. m kaina išaugo ketvirčiu, iki 25 proc., ir pasiekė 1804 Eur už kv. m.

Panevėžys iš didžiųjų miestų išsiskiria tuo, kad 2024 m. čia buvo fiksuotas 9 proc. pasiūlos kainų kritimas, kai visur kitur fiksuotas augimas, pavyzdžiui, Klaipėdoje jis siekė net 13 proc. Kita vertus, Panevėžys 2023 m. demonstravo ir didžiausią, 28 proc. siekusį, augimą. Toks pats jis išlieka ir per pirmus šių metų mėnesius – tai ir vėl aukščiausias rodiklis tarp didžiųjų miestų. 2026 m. sausio–rugpjūčio vidutinė kaina šiame mieste – 1835 Eur už kv. m.

Alytus – po krizės daugiau nei keturgubas šuolis

Šalia didžiųjų miestų Alytus išsiskiria viena ryškiausių kainų transformacijų. 2011–2013 m. fiksuotas smarkus nuosmukis, kai vidutinė pasiūlos kv. m kaina krito 20, 12 ir 8 proc. bei pasiekė 378 Eur.

Visgi vėliau kainos ėmė kopti aukštyn ir 2019 bei 2021 m. jos augo ketvirčiu, t. y. po 25 proc. Tačiau ryškiausias šuolis matomas šiemet, kai per pirmus aštuonis mėnesius fiksuojamas net 28 proc. šuolis.

2026 m. sausio–rugpjūčio siūlomos kainos vidurkis šiame mieste siekia 1546 Eur už kv. m. Nuo 2011 m. vidutinė kaina Alytuje išaugo 232 proc., o jeigu matuoti nuo 2013 m. pasiekto dugno – 1 kv. m pasiūlos kaina kilo daugiau nei keturgubai.

Butų pasiūlos vidutinės kainos pokyčiai 2011– 2026 m.

Šaltinis – „aruodas.lt“ duomenys. Pateikiamos vidutinės butų pasiūlos kainos. 2026 m. rodikliai apskaičiuoti pagal sausio–rugpjūčio duomenis, todėl nėra pilnų metų rezultatas.