Jeigu tvora statoma tiesiai ant sklypo ribos ir jos konstrukcijos peržengia ribą, kaip primena R.Joskaudienė, būtinas rašytinis kaimyno sutikimas.
Jeigu tvora statoma savo sklype, konstrukcijoms neperžengiant ribos, sutikimas gali būti nereikalingas, tačiau, pasak teisininkės, tik laikantis teisės aktuose nustatytų akytumo reikalavimų.
„Kitaip tariant, ne kiekviena tvora prie ribos yra draudžiama, tačiau ne kiekvieną galima statyti ir be derinimo. Kai į kaimyno sklypą metamas šešėlis šiaurės kryptimi, tvoros kiaurymių plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 proc.; rytų ir vakarų kryptimis – ne mažesnis kaip 25 proc.; pietų kryptimi tokio reikalavimo nėra. Jeigu tvora per daug aklina, praktiškai saugiausi keliai yra du: gauti rašytinį kaimyno sutikimą arba tvorą atitraukti daugiau kaip 1 metrą nuo sklypo ribos“, – teigė R.Joskaudienė.
Anot teisininkės, svarbu ir tai, kad vertinama ne „iš akies“ matoma linija ar sena tvora, o tiksli kadastrinė sklypo riba. Tad, anot jos, prieš pradedant darbus verta pasitikrinti riboženklius ir, jei kyla abejonių, ribą pasitikslinti pagal kadastrinius duomenis.
Dar vienas dažnai pamirštamas reikalavimas – tvora su cokoline dalimi negali kliudyti paviršiniam vandeniui nutekėti iš gretimo sklypo. Jeigu tokia rizika yra, R.Joskaudienės teigimu, sprendinys turi būti suderintas su kaimynu raštu.
„Sodininkų bendrijose taisyklė dar aiškesnė: tvorą ant sklypo ribos galima statyti tik turint rašytinį kaimyno sutikimą, o jeigu sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – bendrijos valdybos arba pirmininko sutikimą“, – primena teisininkė.
Todėl prieš statant tvorą, pasak jos, verta prisiminti paprastą taisyklę: kuo arčiau ribos ir kuo aklinesnė tvora, tuo didesnė rizika, kad be rašytinio sutikimo neišsiversite.
„O geriausia ginčų prevencija – ne po fakto aiškintis, kas teisus, bet prieš darbus pasitikrinti ribą, projektinį sprendinį ir kaimyno sutikimo būtinumą“, – pridūrė ji.
