Žemesnioji pastato dalis su uždaru pilkšvų keraminių plytų fasadu nukreipta į greta esantį gyvenamųjų namų kvartalą. Tokiu sprendimu sąmoningai kuriamas vizualinis ir funkcinis privatumas – masyvus mūras veikia lyg apsauginė membrana. O aukštesnioji tūrio dalis atsiveria į parką per didelius stiklo plotus. Medžių lajų atspindžiai stikle, šviesos ir šešėlių kaita padeda statiniui organiškai įsilieti į kraštovaizdį.
Pastatas integruotas į šlaitą, o jo planinė struktūra formuojama trimis lygiais. Kiekvienas aukštas turi tiesioginį ryšį su lauku – terasomis ar išėjimais į skirtinguose aukščiuose esančias erdves. Dėl to namas skirtinguose taškuose suvokiamas nevienodai: iš vienos pusės jis atrodo kaip trijų aukštų tūris, iš kitos – tarsi į reljefą subtiliai įaugęs vieno aukšto pastatas.
Architektūrinė logika nuosekliai pratęsiama interjere. Pilkšvų keraminių plytų mūras fragmentiškai pereina į vidų – laiptinėje ir bendrosiose erdvėse jis tampa pagrindiniu fonu juodinto metalo konstrukcijoms. Monumentalūs, skulptūriški laiptai su masyviomis metalo plokštumomis formuoja stiprų vertikalų akcentą ir tampa centrine erdvės ašimi. Pro virš jų įrengtą stiklinį stogą gausiai plūstanti natūrali šviesa dienos metu brėžia grafiškus šešėlių raštus ant plytų sienų ir grindų.
Vidaus erdvėse vyrauja santūri, natūrali medžiagų paletė: šviesios medinės grindys, tamsinto medžio plokštumos, akmens masės paviršiai, juodinto metalo detalės. Ši dermė kuria subtilų kontrastą tarp šilumos ir griežtumo. Virtuvės zonoje tamsi medžio apdaila ir akmens stalviršis pabrėžia horizontalių linijų ramybę, o virš valgomojo kabantis minimalistinis šviestuvas atkartoja išgrynintą architektūros kalbą. Namų priežiūrą ir valdymą palengvina įdiegta išmaniojo namo sistema.
Dideli vitrininiai langai gyvenamojoje erdvėje atveria panoramas į parką, tad gamta tampa interjero dalimi. Šviesa čia ne tik apšviečia, bet ir modeliuoja tūrį – ovalus stoglangis bei stiklinės perdangos fragmentai sukuria nuolatinį ryšį tarp aukštų ir skirtingų erdvės lygių.
Privačios zonos – vonios kambarys ir poilsio erdvės – išlaiko tą patį medžiagiškumo tęstinumą. Akmens tekstūros sienos, įgilintos nišos ir švelni, difuzinė šviesa formuoja ramią, beveik meditacinę atmosferą. Pirties ir poilsio zona dar labiau sustiprina šį pojūtį – natūralios medžiagos ir minimalistiniai sprendimai leidžia susitelkti į erdvės proporcijas ir tylą.
Šis architektūriškai nuoseklus interjeras, kuriame gausu lietuvių baldų gamintojų baldų, veikia kaip viena kompozicija su fasado mūru, stiklo plokštumomis, metalinėmis konstrukcijomis ir šilto medžio tekstūromis. Jis žavi apdailos specialistų meistryste. Čia nėra atsitiktinių elementų – kiekviena detalė padeda kurti šviesų, struktūriškai aiškų ir aplinkoje išsiskiriantį namą, o Ingos Likšaitės menas suteikia jam ypatingą charakterį.
Interjero autoriai: Rytis Mikulionis ir Dalia Treinytė, architektūros studija „Plazma“
Nuotraukos: Norbert Tukaj
