Siūlo pasirinkti savivaldybėms
Finansų ministerija dabar siūlo, kad savivaldybės taryba nustatytų neapmokestinamąjį dydį – pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalies, kuriai taikomas 0 procento mokesčio tarifas, dydį nuo 20 000 iki 80 000 eurų.
Anksčiau ministerija siūlė nulinį tarifą taikyti NT, kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų.
Dabar siūloma, kad savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. turėtų nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalies, kuriai taikomas 0 procento mokesčio tarifas, dydį. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino to nepadarys, 2026 metais jos teritorijoje galiotų 40 000 eurų nepamokestinamasis dydis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Tarifai pagrindiniam būstui išlieka
nuo 0,1 proc. iki 1 proc.
- Viršijančiai neapmokestinamąjį dydį daliai, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas.
- Viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas.
- Viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
- Viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
Tuo metu ne pagrindiniam būstui, taip pat sodams, garažams, patalpoms gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai:
1) neviršijančiai 20 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas;
2) viršijančiai 20 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;
2) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
3) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
4) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
Tokiu pat tarifu būtų apmokestinti ir pastatai žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties statiniai ar patalpos.
Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas būtų taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris paminėtas aukščiau, mokestinei vertei. Apleistas ar neprižiūrimas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą.
Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį moka fizinis asmuo, o NT (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai, NT (arba jo dalis), fizinio asmens Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, gauti (uždirbti), taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje ir kt. išimtys.
Kokios lengvatos numatyta?
Numatyta ir lengvatų. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, jei jo vertė siekia 450 tūkst. eurų.
Turintiems tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką, siūloma šį mokestį mažinti 75 proc. – tik tokio turto vertė, kuriai taikoma lengvata, negali viršyti 450 tūkst. eurų.
Nurodoma, kad mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Mokestis, neviršijantis 5 eurų, nemokamas.
Neliko aukščiausio GPM laiptelio
Kaip premjeras Gintautas Paluckas ir buvo užsiminęs, Finansų ministerijos pirmadienį registruotuose įstatymo pakeitimuose nebeliko anksčiau siūlyto ketvirtojo, aukščiausio Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) laiptelio – 36 proc.
15min neseniai rašė, kad nors šis GPM laiptelis sulaukė daug diskusijų, iš tiesų realiai jo poveikį pajustų labai nedidelė visuomenės dalis. 15min prašymu, VMI paskaičiavo, kad 2024 metais Lietuvoje buvo maždaug 11 tūkst. gyventojų, kurių bendros pajamos pernai siekė virš 120 VDU ar 228 tūkst. eurų prieš mokesčius. Tai reiškia, kad juos paliestų 36 proc. GPM tarifas. Palyginimui, pirmasis, 20 proc. GPM tarifas būtų taikomas beveik 2 milijonams gyventojų.
PLAČIAU SKAITYKITE: Valdantiesiems atsitraukus dėl 36 proc. GPM tarifo, pasidomėjome, kiek gyventojų jis paliestų
Registruotame GPM įstatymo pakeitime liko trys GPM laipteliai.
Pirmasis – metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.
Metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.
O metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.
Metinė pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus individualios veiklos pajamas, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje ir pan.) dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.
Įstatymo pakeitimuose numatyta, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos. Kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos.
45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį – tuomet atitinkamai taikomas ir pajamų mokesčio tarifas.
Be to, fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo turto nuomos pajamos.
Finansų ministerijos įregistruotame įstatymų pakeitime numatoma, kad taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos:
– pajamos iš paskirstytojo pelno;
– ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos;
– ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jeigu šios akcijos įsigytos anksčiau negu prieš 10 metų iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos;
– pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį grąžinamos įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų.
– iš pensijų fondo gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos.
– Metinė ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą.
– Individualios veiklos pajamos, neviršijančios 42 500 eurų per metus, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.
Pelno mokestis didėja
Pelno mokestis didėtų 1 procentiniu punktu – nuo 16 iki 17 proc.
Versluose, kuriuose vidutinis esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 7 procentų mokesčio tarifą.
PVM lengvatos išlieka, bet mažesnės
Vietoj 9 proc. lengvatinis 12 procentų PVM tarifas bus taikomas apgyvendinimo paslaugoms, keleivių vežimo visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui, spausdintoms ir elektroninėms knygoms bei spausdintiems ir elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams.
Tuo metu šildymo lengvatos nebelieka.
