Projekto generalinės rangovės, vienos iš didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje „Naresta“ vadovo teigimu, įgyvendinti tokio masto projektą tarp siaurų Senamiesčio gatvių buvo nemenkas iššūkis: medžiagų tiekimą teko planuoti valandų tikslumu.
Tarp Subačiaus, Žiupronių, K.Vanagėlio ir M.Daukšos gatvių iškilusio komplekso statybos pradėtos 2024 m. antrąjį ketvirtį ir truko 25 mėnesius.
„Senamiestyje statybų eigą diktuoja kitose vietose kiek neįprasti aspektai: ribota statybvietė, siauros aplinkinės gatvės ir intensyvus miesto gyvenimas. Visa tai reiškė, kad medžiagų tiekimą, technikos judėjimą bei konstrukcijų montavimą turėjome planuoti pamainomis. Čia negali atsivežti daugiau medžiagų ir palikti jų kitam etapui – didžioji dalis tiekimo vyko tuomet, kai medžiagos jau buvo reikalingos darbams“, – sako „Naresta“ generalinis direktorius Tadas Grincevičius.
Vienu iš sudėtingiausių etapų tapo sunkiųjų konstrukcijų montavimas. Dėl ribotos erdvės ir reikalingo kėlimo nuotolio statybvietėje naudotas daugiau nei 400 tonų keliamosios galios mobilusis kranas. Jo atvykimą, pastatymą ir darbą teko derinti su aplinkinių gatvių infrastruktūra bei kitais tuo metu vykusiais statybos darbais.
„Turėjome įvertinti, kaip darbai paveiks aplinkinius pastatus, gatves ir kasdienę čia gyvenančių žmonių gerovę. Todėl planuodami darbus derinome ir triukšmą, transporto srautus bei statybų laiką. Istorinėje miesto dalyje pagarba aplinkai pirmiausia matuojama tuo, kaip atsakingai joje dirbi“, – sako T.Grincevičius.
Pasak jo, papildomo tikslumo pareikalavo ir komplekso architektūra, ir kultūros paveldo teritorija. Atskiruose pastatuose įrengti skirtingų tipų stogai ir fasadai, todėl daugelį konstrukcinių mazgų reikėjo spręsti individualiai.
„Tai ne tas projektas, kuriame vieną kartą rastą sprendimą galima dešimtis kartų pakartoti. Skyrėsi pastatų aukščiai, stogai, fasadų apdaila ir architektūrinės detalės. Komandai reikėjo nuolat vertinti, kaip kiekvienas techninis sprendimas paveiks galutinį pastatų vaizdą“, – teigia „Naresta“ vadovas.
Nauja statyba istorinėje aplinkoje
NT plėtros bendrovės „Releven“ išvystytą projektą suprojektavo architektų studija HEIMA. Formuojant kompleksą siekta atkurti istorinį teritorijos užstatymą ir išryškinti kadaise šioje vietoje buvusią Rasų gatvės ašį.
Pastatų architektūroje panaudoti Vilniaus senamiesčiui būdingi elementai: klinkerio ir tinkuoti fasadai, karnizai, langų apvadai bei šiltos pastelinės spalvos. Kompleksas suskaidytas į skirtingus tūrius, kad nauja statyba derėtų prie aplinkinio Senamiesčio užstatymo.
„Statant saugomoje miesto dalyje kokybę lemia detalės: fasado siūlės, karnizo linijos, langų apvadai ar stogo sandūros. Jos ilgainiui parodo, ar naujas pastatas pritapo prie aplinkos“, – sako T.Grincevičius.
Bendras „Sanguškų parko“ plotas siekia apie 12 tūkst. kv. m. Komplekse įrengti 57 butai, 11 poilsio bei 11 komercinės ir administracinės paskirties patalpų, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, žaliosios ir gyventojų poilsiui skirtos erdvės.
Būstų plotas svyruoja nuo 30 iki 224 kv. metrų. Dalyje jų lubos yra aukštesnės nei 3 metrai, o mansardiniuose butuose lubų aukštis ir panoraminiai langai siekia iki 5,5 metro.
Vietoje garažų – naujas kvartalas
Kompleksas iškilo ilgą laiką apleistoje teritorijoje, kurioje anksčiau stovėjo sovietmečiu statyti garažai ir sandėliai. Kartu su pastatais sutvarkyta ir aplinkinė teritorija: įrengti pėsčiųjų takai, želdiniai, apšvietimas ir miestui atvira viešoji erdvė, sujungusi A.Strazdelio ir M.Daukšos gatves.
„Sanguškų parkas“ pavadintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Sanguškų vardu. XVII a. jie šioje miesto dalyje valdė rūmus ir parką. Vėliau teritorija priklausė bernardinams, Radviloms ir misionieriams.
