Laidos vedėjui paklausus, kas geriau – stadionai, baseinai ar vis dėlto slėptuvės ir dronai karo atveju, M.Pakalnis kalbėjo aptakiai.
„Išmanūs sprendimai yra geriausi dalykai – kai spręsdamas vieną dalyką išsprendi daugiau. Pavyzdžiui, Vilniaus situacija. Kaip pagerėjo situacija su slėptuvėmis. Niekas nestatė požeminių garažų, nes buvo pigiau statyti mašinas ant žemės, užimant visą kiemą. Tuomet į naują Bendrąjį planą buvo įdėtas punktas, kad jeigu statai požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, gali pastatyti daugiau kvadratinių metrų. Su sąlyga, kad nė vienos mašinos neturi būti ant žemės. Tada verslai pradėjo tuo naudotis, nes gali pastatyti daugiau ploto, o kiemai ištuštėjo nuo automobilių. Atsirado daugiau želdynų. Mes gavome požeminius garažus, kas dabar yra visas mūsų potencialas kritiniu atveju turėti slėptuves. Realiai dabar visi daugiabučiai namai turi požemines stovėjimo aikšteles. Bet geriau, kai nereikia rinktis arba tas, arba tas“, – kalbėjo buvęs sostinės vyr. architektas.
Pasak M.Pakalnio, vis dėlto dabar turime kritinių grėsmių ir turime kelti klausimus apie lėšas joms užkirsti kelią.
„Kai kalbame apie ribotas viešas lėšas, kurias mes galime investuoti į vieną ar kitą dalyką, norėtųsi matyti pilnesnį paveikslą ir ką reiškia tie pinigai, kuriuos skiriame vieniems ar kitiems dalykams? O jei mes skirtume juos priešlėktuvinėms ar oro gynybos sistemų įsigijimui? Reikėtų bandyti supriešinti šiuos dalykus. Čia mūsų kaip visuomenės sprendimas“, – mano M.Pakalnis.
Buvęs Vilniaus vyr. architektas situaciją lygino su šeima, kurios namo stogas teka.
„Jie juk tvarko stogą, o ne keičia vonioje plyteles. Tai turime tą situaciją, kad gali pradėti tekėti stogas“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Jo teigimu, šeimoje dėl turimų lėšų, pavyzdžiui, tūkstančio eurų, veikiausiai būtų tartasi.
„Susėstume ir tartumėtės, ką darome – gali nulėkti stogas, jei ateina uraganas – gal jį pririšt? Ieškotume išeities tardamiesi“, – teigė jis.
Pasak M.Pakalnio, analogiškai turėtų vykti dialogas su visuomene dėl lėšų, skirtų pasirengti galimoms grėsmėms.
„Sąžiningas pasakymas visuomenei gal iš tikrųjų sudėliotų tuos prioritetus, nes dabar yra tokio pasimetimo ir iš tikrųjų matosi kartais, kad gal ryžto pritrūksta pasakyti, jog situacija ir prioritetai pasikeitė, kad turime investuoti pirmiausia į saugumą. Turim pagaliau lyginti, kiek mums pinigų reikia, kiek esam jų skyrę pagerinimams, kurių dabar galime atsisakyti.
Vėlgi jei stogas gali nulėkti, nepirksime televizoriaus, gal metus pavaikščiosiu su senesne striuke, bet bandome vis tik tą stogą prisirišti. Tokios kalbos, diskusijos padėtų visuomenei apsispręsti. Dabar Amerikoj atėjo tas, kuris viską žino ir kuris viską pasako, bet čia nebus visaapimančio protinguolio, kuris staiga mums pasakys, ką daryti. Man atrodo, kad jau esame pakankamai brandi pilietinė visuomenė, kuri gali pasitarti ir rasti sprendimą“, – kirto buvęs Vilniaus vyr. architektas.
Jis taip pat akcentavo, kad karo atveju svarbus tinkamos infrastruktūros išplėtojimas.
„Jei reikėtų spręsti ar „Via Baltica“ geležinkelis, ar baseinas, tai akivaizdu, kad mums reikia to geležinkelio, kuriuo mes turime greitą ir daug patikimesnį su Vakarais, su Europa susisiekimą, iš kur mums ateitų pagalba tuo geležinkeliu. Matome karo veiksmuose, ką reiškia geležinkeliai. Dėl jų pagrindinės kovos vyksta, o čia dar tas geležinkelis turi praeiti pro tą siaurąjį Suvalkų koridorių. Reikėtų pradėti nuo to, kad būtų pamatytas viso šio paveikslo, Lietuvos bendro plano, Baltijos jūros regiono strategijos“, – įsitikinęs laidos pašnekovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad visam tam turime ribotą laiką – „neturime dešimtmečių“, todėl politikai turėtų iškomunikuoti visuomenei galimus sprendimus ir kaip juos įgyvendinti.
„Be to, aš kaip pilietis norėčiau turėti daugiau žinių, kad galėčiau adekvačiau vertinti vienus ar kitus sprendimus. Pavyzdžiui, kiek mums reikia pinigų nusipirkti „Patriot“ sistemą ir ar mes turime pinigų projektuose, kurių galime atsisakyti. Tai man jau būtų suprantamas pamatavimas. Įsivertinti turime remdamiesi objektyviais dalykais“, – teigė M.Pakalnis.
Tinklalaidę žiūrėkite čia:
