Pasak NT konsultacijų ir turto valdymo bendrovės „Newsec“ strateginės analizės vadovo Mindaugo Kulboko, NT sektorius turi iš naujo peržiūrėti iki šiol galiojusias veiklos strategijas, kurias keičia geopolitinės situacijos padiktuoti sprendimai. Sprendimas daugiau nei 5 proc. BVP skirti gynybai reiškia, jog valstybė pereina į ilgalaikį statybos režimą.
„Praktiškai tai reiškia, kad didelės apimties gynybos projektų – bazių, miestelių, poligonų – užsakovai konkuruos dėl tų pačių rangovų, medžiagų kaip ir komercinių ar gyvenamųjų projektų“, – sako M.Kulbokas. Anot jo, tai nulems aukštesnę statybos rangos kainų apatinę ribą ir ilgesnius projektų įgyvendinimo terminus.
Valstybė NT rinkoje kaip reikšminga žaidėja dalyvaus iki 2030–2035 metų – tokia numatyta strateginių gynybos objektų vystymo trukmė. „Tai – nauja realybė. Dalis pajėgumų bus nukreipta į gynybos projektus“, – pažymi M.Kulbokas.
Statybų sektoriaus pajėgumai taps strateginiu resursu. Kaip jį teisingai paskirstyti tarp valstybės poreikių ir komercinės plėtros? Tokį klausimą kelia ne tik Lietuvos NT ekspertai, panašios tendencijos formuojasi visose Baltijos šalyse.
„Valstybė tapo didžiausiu klientu, o kai toks klientas ateina su biudžetu ir terminais, rinka prisitaiko ne visada taip greitai, kaip norėtų pirkėjas. Nebus lengva ir paprasta balansuoti tarp valstybinių ir komercinių bei gyvenamųjų objektų užsakymų“, – teigia M.Kulbokas ir įspėja, kad veikti pagal iki šiol nusistovėjusias taisykles bent kurį laiką nebus įmanoma.
NT konsultacijų ir turto valdymo bendrovės „Newsec“ strateginės analizės vadovas atkreipia dėmesį ir į dar vieną būtent Lietuvos NT rinkai būdingą faktorių. Galimybė išsiimti sukauptas lėšas iš antros pensijų pakopos fondo sukuria lūkestį dėl papildomos kapitalo injekcijos į NT rinką.
„Statistinis lietuvis vis dar galvoja paprastai – jei ateitis neaiški, bent sienos turi būti mano. Tokia tradicinė logika, ir ji niekur nedingo. Paklausa būstui bus aukšta“, – neabejoja M.Kulbokas. Jis pastebi tendenciją, kad žmonės linkę investuoti į pirmąjį vaikų būstą, o konkurenciją vystytojams sudarys ilgiau nei penkerius metus išlaikytas būstas antrinėje rinkoje.
„Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės padalinio vadovas Olofas Sundbladas pastebi, kad investuotojai daugiausia dėmesio skiria savo vidaus rinkoms. „O tai reiškia, kad investicijų rinkoje šiuo metu dominuoja vietos investuotojai, kurie laikosi pridėtinės vertės strategijos arba ieško didelio pelningumo NT. Dėl užsienio institucinių investuotojų trūkumo investicinė veikla išliko nedidelė, nepaisant labai palankių bankų skolinimo sąlygų“, – sako O.Sundbladas. Jis pažymi, kad vis dėlto kai kurie segmentai rodo didesnį investuotojų pasitikėjimą. „Investicijos į mažmeninės prekybos, sandėliavimo ir logistikos turtą ir toliau išlieka sėkmingos, mažiau aktyvus yra biurų segmentas“, – sako „Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės padalinio vadovas.
