Sekite 15min Google
Štai „Prienų vandenys“ pradėjo apjunginėti individualias nuotekų sistemas į bendras poros miestelių pakraščiuose. Taip taupomas visų laikas ir išleidžiama mažiau pinigų nei laukiant įvairių paramos programų.
Panaši tendencija ir Šilutėje, kur kasmet numatoma sutvarkyti vandentiekio ir nuotekų sistemas vienoje sodininkų bendrijoje. „Nutiesti nuotekų trasas siaurose sodininkų bendrijų gatvėse yra sudėtinga, todėl buitinių nuotekų surinkimui įrengiame slėginius nuotekų tinklus, – pasakoja „Šilutės vandenų“ direktoriaus pavaduotojas Martynas Kainovaitis. – Taip gyventojai paslaugą gauna greičiau, mažiau kyla nepatogumų dėl uždaromų pravažiavimų.“
„Mums išsigelbėjimas – kryptinis gręžtuvas, – dar vieną sprendimą, kaip greičiau kloti nuotekų tinklus, įvardija „Sūduvos vandenų“ direktorius Vytautas Jašinskas. – Kryptinis gręžtuvas iš esmės pakeitė inžinerinių tinklų remonto ir statybos darbų organizavimą.“
Pasak V.Jašinsko, didžiausias kryptinio gręžimo technologijos privalumas – galimybė tiesti ar atnaujinti vamzdynus nekasant ilgų tranšėjų. Taip darbai atliekami greičiau, mažiau trikdomas eismas, tausojama aplinka ir sumažinami nepatogumai.
„Per keletą metų šiuo būdu atnaujinome arba nutiesėme naujai daugiau kaip 12 kilometrų inžinerinių tinklų. Didžiąją dalį darbų atlikome patys, o tai leidžia išlaidas sumažinti maždaug perpus, palyginti su rangovų siūlomais įkainiais“, – mini V.Jašinskas.
Sutaupytas lėšas suvalkiečiai nukreipia į tolesnį infrastruktūros atnaujinimą. „Kasmet sudarome prioritetinių objektų planą, todėl pamažu sprendžiamos ir tos probleminės vietos, kurių anksčiau dėl riboto finansavimo nebuvo galimybių sutvarkyti“, – savo patirtimi dalijasi V.Jašinskas.
Kauno rajone vandentvarkos paslaugas teikiančios bendrovės „Giraitės vandenys“ specialistai pastebi augantį naujakurių susidomėjimą kurtis tose gyvenvietėse, kur jau yra atnaujinti vandentiekio ir nuotekų tinklai bei modernizuoti valymo įrenginiai – o tai Užliedžiai, Giraitė, Voškonys, Eigirgala ar Varluva. Per artimiausius 2–3 metus planuojama investuoti 10-15 mln. eurų.
Analogiškos vietinės „migracijos“ tendencijos pastebimos ir Elektrėnų marių priekrantėje esančiame Pastrėvyje. Čia jau tiesiami nuotekų tinklai. Prie Elektrėnų marių esančiame kaime tuščių namų tiesiog neliko – parduodami būstai greitai randa naujus šeimininkus, o gyventi čia vis dažniau renkasi ir jaunos šeimos.
Pastrėvys pamažu tampa patrauklia gyvenimo vieta tarp Vilniaus ir Kauno. Jaunos šeimos siekia įsikurti ten, kur bus ir patogu, ir civilizuota. Jie labiau žvalgosi sklypų kur būna pakloti vandentiekio ar nuotekų tinklų vamzdynai.
„Galima rasti daug kūrybiškų sprendimų, kaip daugiau gyventojų prijungti prie bendrųjų vandentiekio ir nuotekų tinklų, – tvirtina Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Eimantas Kirkliauskas. – Natūralu, kad, senkant ES paramai, reikia ieškoti netradicinių sprendimų. Siaurose sodų gatvelėse galima įrengti ir slėginius, ir vakuuminius nuotekų tinklus, jų nereikia įrenginėti giliose ir plačiose tranšėjose. Šiuos vamzdynus galima įrengti ir uždaru gręžimo būdu, taip išsaugant esamą susisiekimo infrastruktūrą.“
Pasak E.Kirkliausko, kiek sudėtingesnis rebusas kaip nutolusių gyvenamųjų namų kvartalų ar sodų bendrijų esamą vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūrą perduoti vandens tiekėjams. Ši infrastruktūra turi atitikti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nurodytus tinkamumo ir reikalingumo kriterijus – ji turi būti įregistruota nekilnojamojo turto registre bei prijungta prie savivaldybei ar vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros.
Be to, jos techninė būklė turi atitikti Statybos įstatymo nustatytus reikalavimus bei patekti į aglomeracijos ribas ar savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. Vandentvarkos įmonė turėtų įvertinti išpirkimo įtaką kainos didėjimui ar mažėjimui. Galima ir kita alternatyva – įsirenginėti individualius arba grupinius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrenginius.
