Šie „Metų renovacijos projekto“ rinkimų dalyviai išsiskiria itin aukšta projektų kokybe ir įvairove. Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorės Gintarės Burbienės, projektai buvo atrinkti pagal tam tikrus kriterijus: energijos sutaupymą, inovatyvias technologijas, architektūrinę transformaciją, tvarumą ir bendruomeniškumą.
„Šiemet ypatingas dėmesys buvo skiriamas ne tik techniniams rezultatams, bet ir butų savininkų patirčiai – kaip renovacija pakeitė jų kasdienybę, kaip bendruomenės susitelkė spręsdamos iššūkius. Tai rodo, kad renovacijos procesas apima ne tik pastatus, bet ir žmones – jų požiūrį, tarpusavio santykius“, – sako G.Burbienė.
Ji priduria, kad daugelis sėkmingų projektų įgyvendinti ten, kur gyventojai neliko abejingi ir aktyviai įsitraukė, diskutavo, kartu ieškojo sprendimo iškilus problemoms. Taip pat renovuotų namų istorijos gali įkvėpti drąsiau rinktis pažangius sprendimus – nemažoje dalyje pristatytų projektų buvo įdiegtos saulės elektrinės, šilumos siurbliai ir kiti atsinaujinančios energijos šaltiniai. Vienas iš daugiabučių pasirūpino net lizdavietėmis čiurliams.
Iššūkius sprendė kartu
1991 m. statyto daugiabučio Vilniaus rajone, Avižieniuose, gyventojai ilgą laiką skundėsi nusidėvėjusiomis inžinerinėmis sistemomis ir brangstančiu šildymu, nesandariais langais, prastu stogu ir nuolat užsikemšančia kanalizacija. Pasak šio renovacijos projekto administratoriaus Andriaus Vaitkūno, didžiausiu iššūkiu tapo stogo atnaujinimas – jį teko pakeisti taip, kad nebūtų pažeistos viršutinio aukšto lubos ar sumažinta patalpų erdvė. „Keturių aukštų, 12 butų namas buvo iššūkis ieškant rangovo tiek dėl kylančių kainų, tiek dėl pastato dydžio, vis koregavome investicinį planą“, – pasakoja A.Vaitkūnas.
Modernizacijos metu įgyvendintas platus priemonių spektras: sumontuotas ventiliuojamas fasadas su plytelių apdaila, atnaujinti vamzdynai, langai ir radiatoriai. Pastate įrengta geoterminio šildymo sistema su šilumos siurbliais ir gręžiniais, taip pat 10 kW galingumo saulės elektrinė ant stogo. „Dabar faktinės šildymo sąskaitos bent tris kartus mažesnės, nei anksčiau“, – pažymi pašnekovas.
Techninės priežiūros vadovas Vladas Pačinskas pabrėžia gyventojų vienybę ir aktyvų dalyvavimą viso proceso metu. „Name gyvena rūpestingi ir iniciatyvūs žmonės – kartu su pirmininku jie ne tik domėjosi renovacijos eiga, bet ir patys ėmėsi spręsti įvairius atnaujinimo klausimus“, – sako jis. Specialistai ragina nebijoti renovacijos, pasinaudoti valstybės parama ir diegti šiuolaikines sistemas – tai mažina energijos sąnaudas ir kelia gyvenimo kokybę. Renovacijos privalumai – tiek šilumos sutaupymas, tiek didesnė būsto vertė ir jaukesnė aplinka – gyventojams jau tapo kasdienybe.
Įkvėpė aplinkinių namų pavyzdžiai
Antroje vietoje – Marijampolėje, Draugystės gatvėje atnaujintas daugiabutis, kuris ilgus metus gyventojams kėlė daug nepatogumų dėl prastos būklės. 1974 m. statytame name dažnai trūkinėjo vamzdynai, o šildymo sąskaitos buvo itin didelės. Ši situacija, kartu su aplinkinių renovuotų namų pavyzdžiais, paskatino imtis sprendimų. „Daugelis gyventojų suprato, kad atnaujinta šilumos sistema leis patiems reguliuoti šildymą. Taip pat buvo akivaizdu, kad daugiabutyje būtina keisti senus, susidėvėjusius vamzdynus“, – pasakoja gyventojų atstovė Asta Žmuidinienė.
Renovacijos darbai prasidėjo 2023 m. liepą ir jau po metų, 2024 m. liepą, buvo baigti. Projekto administratorius Ramūnas Ramanauskas pabrėžia, kad atnaujinimas apėmė ne tik fasado modernizavimą – buvo įrengtos saulės elektrinės ir kolektoriai, kai kurie gyventojai pasirinko įsidiegti ir šilumos siurblius. Individualus šilumos reguliavimas tapo prieinamas kiekvienam butui, o po atnaujinimo mikroklimatas pagerėjo: žiemą namuose šilta, vasarą – vėsu. Energinė klasė pakilo iš F į C. „Esminis išorinis sprendimas, kuris pavertė namą moderniu, buvo balkonų stiklinimas per visą aukštį. Atsinaujinęs fasadas pakėlė ir estetinę, ir praktinę namo vertę“, – sako R.Ramanauskas.
Gyventojai neslepia pasitenkinimo. Nors darbų metu teko pakentėti nepatogumus, rezultatai pateisino lūkesčius. „Taip, dulkių buvo – teko ir langus dangstyti, ir tvarkytis po vamzdynų keitimo, bet visa tai laikina, o rezultatas tikrai vertas pastangų“, – prisimena A.Žmuidinienė.
Ji taip pat pabrėžia sveikatos svarbą: „Pagalvojus, kad prieš tai namo vamzdynai buvo daugiau nei penkiasdešimties metų senumo, kyla klausimas, kokį vandenį mes gėrėme. Taigi, atsinaujinti verta: ir dėl sveikatos, ir dėl gyvenimo kokybės.“
„Ne svarstykite, o imkitės darbų“
Daugiabučio Kaune, Sukilėlių prospekte gyventojai modernizaciją pasirinko pavargę nuo remonto darbų, avarijų ir brangstančio šildymo – name, pastatytame 1981 m., nuolat gedo vamzdynai, stogas buvo kiauras.
„Name yra 81 butas, tačiau sunkumų susitarti tarpusavyje nekilo, gyventojai palaikė renovaciją, suprasdami, kad tai ilgalaikė investicija į kokybiškesnį gyvenimą“, – pasakoja bendrijos pirmininkė Tamara Knyš. 2023 m. baigta renovacija pakeitė visą pastatą – atnaujintos konstrukcijos, inžinerinės sistemos, įrengti nauji liftai, elektros instaliacija ir žaibosauga, sutvarkytos laiptinės.
Didelis dėmesys buvo skirtas energinio efektyvumo ir komforto sprendimams: įrengta moderni vėdinimo sistema, kuri iš šalinamo oro surenka šilumą ir ją panaudoja karštam vandeniui ruošti. Tai užtikrina gerą mikroklimatą ir leidžia ženkliai sutaupyti.
Pasak gyventojų atstovo Donato Banionio, didžiausias privalumas – visapusiškai pagerėjusi gyvenimo kokybė: „Mūsų namo viduje šilta ir jauku net tuomet, kai lauke atvėsta, o dėl storesnių pastato sienų vasarą butas taip pat neperkaista.“ Prieš tai turėjęs tik E energinio efektyvumo klasę, namas dabar pasiekė B klasę. Šildymo sąnaudos taip pat žymiai sumažėjo – 2024 m. vasarį šildymas kainavo 0,81 Eur/m², kai nerenovuotuose namuose siekė iki 1,74 Eur/m².
Renovacija pakeitė ne tik buitį, bet ir gyventojų požiūrį į savo namus. D.Banionis pabrėžia, kad žmonės pradėjo labiau rūpintis bendrosiomis erdvėmis, o renovacijos sprendimai, tokie kaip balkonų stiklinimas per visą aukštį, pagerino ne tik praktiškumą, bet ir pastato išvaizdą. „Jei šiuo metu galvojate apie renovaciją – ne svarstykite, o imkitės darbų – tai daryti tikrai verta“, – skatina jis.
Tradiciniai rinkimai įvyko 6-ąjį kartą
Birželio 9–16 d. vykusio balsavimo metu Lietuvos gyventojai galėjo išrinkti įspūdingiausius daugiabučių modernizacijos projektus. APVA Metų renovacijos projekto rinkimus organizuoja nuo 2019 m.
„Daugiabučio renovacija – tai ne tik šilumos sąnaudų mažinimas ar fasado atnaujinimas. Tai – visapusiškas gyvenimo kokybės gerinimas: šiltesni namai, mažesnės sąskaitos, saugesnė ir gražesnė aplinka, ilgesnis pastato tarnavimo laikas“, – apibendrina G.Burbienė.
Daugiau informacijos apie „Metų renovacijos projekto“ rinkimus, jų dalyvių istorijas galima rasti APVA Facebook paskyroje.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
