„Tokį gyventojų lūkestį greičiausiai formuoja pastarųjų metų patirtis – būsto kainos Lietuvoje augo gana sparčiai, o ir šiuo metu rinka išlieka aktyvi. Prie to prisideda augančios gyventojų pajamos bei pakankamai stipri darbo rinka, palaikanti būsto paklausą. Todėl nemaža dalis gyventojų šiandien nemato prielaidų reikšmingam kainų kritimui ir tikisi, kad būstas artimiausiu metu toliau brangs“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Didžiausia dalis respondentų – 42 proc. – mano, kad būsto kainos per artimiausius 12 mėnesių didės iki 10 proc. Dar 31 proc. apklaustųjų tikisi didesnio nei 10 proc. kainų augimo, o 12 proc. prognozuoja, kad kainos gali šoktelėti daugiau nei penktadaliu. Tuo metu 10 proc. respondentų mano, kad būsto kainos nesikeis, o kainų mažėjimo tikisi vos 5 proc. apklaustųjų.
Akstinas įsigyti būstą
Tyrimas rodo, kad būsto kainų augimo lūkestis daliai gyventojų tampa papildomu argumentu neatidėlioti sprendimo įsigyti būstą. Kaip rodo apklausa, 15 proc. respondentų nurodo, kad būtent būsto kainų kilimo lūkestis jiems yra svarbus veiksnys priimant sprendimą pirkti būstą.
„Augančių kainų lūkestis dažnai skatina gyventojus greičiau priimti sprendimą dėl būsto įsigijimo. Tie, kurie būstą perka savo reikmėms, paprastai nenori rizikuoti, kad po metų ar dvejų analogiškas būstas kainuos daugiau ir taps sunkiau įperkamas. Tuo metu dalis pirkėjų į būstą žiūri ir kaip į investicinę priemonę, o jei tikima tolesniu kainų augimu, atsiranda motyvacija įsigyti turtą anksčiau, kol rinkos kainų lygis dar yra palankesnis“, – sako J.Cvilikienė.
Pasak jos, tokie lūkesčiai nėra neįprasti rinkos aktyvėjimo laikotarpiais, kai gyventojai mato atsigaunančią paklausą, augančius sandorių skaičius ir istorinę pastarųjų metų kainų dinamiką. Tačiau, būsto kainoms augant, įperkamumui bei nuomos grąžai menkstant, verta gerai apsvarstyti šias investicijas bei palyginti su kitomis galimomis investavimo priemonėmis.
Daugėja NT matančių kaip investiciją
Kaip atskleidžia tyrimas, 10 proc. apie būsto įsigijimą svarstančių respondentų planuoja tai daryti siekdami investuoti laisvas lėšas bei tikėdamiesi gauti papildomų pajamų. 2017 m. tokių gyventojų dalis siekė vos 1 proc.
„Lietuvoje nekilnojamasis turtas ilgą laiką buvo ir vis dar yra laikomas vienu patikimiausių būdų išsaugoti ir auginti kapitalą. Daliai gyventojų tai yra suprantamesnė ir emociškai saugesnė investicija nei finansų rinkos instrumentai, kurių vertė kasdien svyruoja ir kuriems reikia kiek daugiau specifinių žinių. Būstas yra apčiuopiamas turtas, kuris gali generuoti nuomos pajamas, o ilgesniu laikotarpiu – ir auginti savo vertę. Dėl to dalis gyventojų investicinį būstą vertina kaip tam tikrą finansinio saugumo priemonę“, – pažymi J.Cvilikienė.
Vis dėlto, pasak jos, investicinis būstas dažnai idealizuojamas ne iki galo įvertinant visas su juo susijusias rizikas ir kaštus.
„Nekilnojamasis turtas nėra pasyvi investicija. Reikia įvertinti ne tik paties būsto kainą, bet ir įrengimo, remonto, mokesčių, draudimo ar administravimo išlaidas. Nuomos pajamos taip pat nėra savaime garantuotos – dalį laiko būstas gali stovėti tuščias, o nuomininkų paieška ir turto priežiūra reikalauja laiko bei įsitraukimo. Be to, skirtingai nei investuojant į akcijas ar fondus, investicinis būstas yra mažiau likvidus – prireikus greitai atgauti lėšas, turto pardavimas gali užtrukti. Dėl to priimant sprendimą investuoti svarbu vertinti ne tik šiandienos rinkos nuotaikas ar kainų augimo lūkesčius, bet ir savo bendrą finansinę situaciją, turimą rezervą bei ilgalaikius tikslus“, – komentuoja J.Cvilikienė.
