Sekite 15min Google
2026 m. rugpjūčio 7 d. Nors nekilnojamojo turto rinka išlieka atsargi, o bankai vengia konversijos projektų, sutelktinio finansavimo sektorius auga. Vystytojai vis dažniau renkasi sutelktinį finansavimą dėl greitesnių sprendimų ir lankstesnių sąlygų, o investuotojus traukia turtu užtikrinti projektai, siūlantys patrauklią grąžą.
Įprastai vasara nekilnojamojo turto rinkoje laikoma ramesniu sezonu, tačiau šiemet „InRento“ liepą fiksavo rekordinį aktyvumą. Bendrovės teigimu, tai lėmė ne sezoniškumas, o nuoseklus darbas.
Augimas – kelių rinkų, o ne vieno sandorio, rezultatas
„InRento“ veikia aštuoniose Europos Sąjungos rinkose, o liepos augimą lėmė ne viena šalis, o kelių rinkų aktyvumas vienu metu. Didžiausią portfelio prieaugio dalį sudarė Lenkijos ir Rumunijos sandoriai, reikšmingai prisidėjo ir Lietuvos bei Suomijos projektai.
„Didžiausią prieaugio dalį sudarė Lenkijos ir Rumunijos sandoriai, reikšmingai prisidėjo ir Lietuvos bei Suomijos projektai. Veikdami aštuoniose ES rinkose galime nukreipti kapitalą ten, kur tuo metu yra geriausias rizikos ir grąžos santykis, nepriklausydami nuo vienos šalies ciklo“, – sako Gustas Germanavičius, „InRento“ įkūrėjas.
„InRento“ šiuo metu turi daugiau nei 5000 aktyvių investuotojų, o finansuojamų projektų apimtys vidutiniškai kas mėnesį auga apie 10 proc. Tai rodo, kad kartu su augančia kokybiškų projektų pasiūla didėja ir investuotojų pasitikėjimas turtu užtikrintomis investicijomis.
Lyginant 2025 ir 2026 metų sausio–liepos laikotarpius, finansuojama suma išaugo beveik tris kartus.
„Portfelio augimą visada lemia du veiksniai – kokybiškų projektų pasiūla ir investuotojų kapitalo paklausa. Liepą abu buvo stiprūs, tačiau šio mėnesio rezultatų vienkartiniais nevadinčiau. Tai nuoseklaus kasdienio darbo rezultatas. Vienas mėnuo gali būti sutapimas, tendencija juo nebūna“, – teigia Germanavičius.
Bankai – vis dažniau partneriai, ne konkurentai
Prieš penkerius metus sutelktinis finansavimas vystytojams dažnai buvo tik atsarginis planas, kai bankas atsisakydavo finansuoti projektą. Šiandien, „InRento“ teigimu, patyrę vystytojai į platformą vis dažniau kreipiasi pirmiausia – ne dėl banko atsisakymo, o dėl sprendimų greičio ir struktūrų lankstumo, leidžiančių laimėti sandorius, kurių bankinis procesas paprasčiausiai neleistų to įgyvendinti laiku.
„Bankai ir mes vis dažniau ne konkuruojame, o papildome vienas kitą: mes finansuojame įsigijimo ir vystymo etapą, bankas – ilgalaikį refinansavimą, kai objektas jau generuoja pajamas“, – aiškina Germanavičius.
Lietuvoje augusios palūkanų normos sumažino kainos skirtumą tarp banko ir sutelktinio finansavimo, todėl dalis projektų, anksčiau natūraliai keliavusių į bankus, dabar atkeliauja pas „InRento“.
„Tuo tarpu Lenkijoje ar Rumunijoje bazinės palūkanos jau seniai yra aukštos, todėl jokio staigaus lūžio dėl ECB sprendimų ten neįvyko. Didžiausią augimo dalį sukūrė ne rinkos ciklas, o mūsų pačių geografinė plėtra ir per pastaruosius trejus metus nuosekliai stiprinta vietinė komanda kiekvienoje rinkoje. Būtent todėl galime išlaikyti stabilų augimą – kai vienoje rinkoje aktyvumas sulėtėja, kitoje jis įsibėgėja. Toks modelis leidžia užtikrinti nuoseklų portfelio augimą nepriklausomai nuo trumpalaikių rinkos svyravimų“, – sako Germanavičius.
Apie „InRento“
„InRento“ – Europos skaitmeninė investavimo platforma, suteikianti galimybę investuoti į nekilnojamojo turto projektus, užtikrintus realiu turtu. Platforma, pasitelkdama pažangias technologijas, sujungia investuotojus ir projektų vystytojus. Kaip licencijuota ir reguliuojama finansų įstaiga, „InRento“ orientuojasi į tvarias, mažesnės rizikos investicijas ir nuo 2020 metų išlaiko 0 proc. nemokių paskolų rodiklį. Už inovacijas ir platformos sprendimus „InRento“ buvo pripažinta geriausia investicinių technologijų platforma („#1 Investment Technology platform“).
