Rodiklis beveik nekinta trejus metus
Iš 91 546 baigtų nagrinėti prašymų 2024–2026 m. patenkinta tik 30 proc. 29 proc. prašymų atmesta įvertinus patį projektą, o didžiausia dalis – 41 proc. atmesta dar prieš pradedant projekto vertinimą, pavyzdžiui, dėl trūkstamų dokumentų ar netiksliai pateiktos informacijos. Šis santykis per trejus metus iš esmės nesikeitė: 2024 m. patenkinta 30 proc. prašymų, 2025 m. – 29,6 proc., o 2026 m. sausio–balandžio mėnesiais – 29,9 proc.
„Duomenys rodo, kad nemaža dalis prašymų atmetama dar nepradėjus vertinti paties projekto – dėl trūkstamo dokumento ar netiksliai pateiktos informacijos. Tokiu atveju prašymą tenka teikti iš naujo, todėl visas procesas prasideda nuo pradžių ir ilgėja laikas iki galutinio sprendimo“, – sako UAB „Digital Property Market“ įkūrėjas Romas Kvaselis.
Tas pats įstatymas - savivaldybių rezultatai skiriasi
Analizė atskleidė reikšmingus skirtumus tarp atskirų savivaldybių. Vilniaus miesto savivaldybėje per analizuojamą laikotarpį patenkinta 17,8 proc. prašymų, Palangoje – 25,4 proc. Tuo metu Šiaulių mieste – 35 proc., o Šiaulių rajone – 45 proc. Taigi patenkintų prašymų dalis Šiaulių rajone buvo 2,5 karto didesnė nei Vilniaus mieste, nors visose savivaldybėse taikomas tas pats Statybos įstatymas ir naudojama ta pati informacinė sistema „Infostatyba“.
„Tokie skirtumai kelia klausimą, kodėl, galiojant tam pačiam Statybos įstatymui ir naudojant tą pačią informacinę sistemą, savivaldybių rezultatai taip smarkiai skiriasi. Mūsų vertinimu, tai rodo poreikį išsamiau analizuoti ne tik patį reguliavimą, bet ir jo taikymo praktiką skirtingose savivaldybėse“, – sako R.Kvaselis.
Vienas prašymas – 25 bandymai
Analizė rodo, kad 73,5 proc. statytojų prašymą leidimui gauti teikė daugiau nei vieną kartą, beveik pusė (46,3 proc.) – tris ir daugiau kartų, o 14,1 proc. – penkis ir daugiau kartų. Vienu iš analizuotų atvejų prašymas tam pačiam projektui buvo pateiktas net 25 kartus, o visas procesas truko 14 mėnesių. Kiekvienas pakartotinis teikimas ilgina kelią iki galutinio sprendimo – kuo daugiau kartų prašymas teikiamas iš naujo, tuo daugiau laiko prarandama laukiant pakartotinio vertinimo.
Reforma rodiklio nepakeitė
2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais, be kita ko, siekta tobulinti ir efektyvinti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą. Atliktos analizės duomenimis, reformos įsigaliojimo mėnesį atmestų prašymų dalis padidėjo iki 50,7 proc. ir į ankstesnį lygį grįžo maždaug po pusmečio. Tuo metu patenkintų prašymų dalis iš esmės nepasikeitė ir tiek prieš reformą, tiek po jos išliko apie 30 proc.
Šie duomenys aktualūs ir šiuo metu, kai svarstomi nauji statybos procesų reguliavimo pakeitimai, kuriais siekiama toliau paprastinti ir spartinti procedūras.
Siūlo keisti procesą
„Digital Property Market“ siūlo svarstyti galimybę Statybos įstatyme įtvirtinti principą, pagal kurį formalūs trūkumai, nekeičiantys esminių projekto sprendinių ir neturintys įtakos statybos teisėtumui ar saugai, galėtų būti ištaisomi nestabdant viso proceso ir negrąžinant projekto į pradinį vertinimo etapą. Panašūs principai taikomi ir Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje, kur tam tikrais atvejais neesminiai trūkumai gali būti šalinami proceso metu, nestabdant visos procedūros.
Įmonės skaičiavimais, paremtais 26 334 analizuotų projektų istorijomis, pritaikius tokį modelį iš pirmo karto patenkintų prašymų dalis galėtų reikšmingai padidėti.
„Matome galimybę procesą padaryti efektyvesnį nemažinant pačiam projektui keliamų reikalavimų ir neatsisakant būtinos kontrolės. Siūlomas principas leistų neesminius trūkumus ištaisyti nestabdant viso proceso, išlaikant tokią pat griežtą projekto patikrą. Mūsų skaičiavimais, tai galėtų padėti Lietuvos statybų sektoriui kasmet sutaupyti apie 300 tūkst. dienų“, – sako R.Kvaselis.
